|
Eišiškės
| Eišiškės | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Lua klaida Modulis:Žodynas eilutėje 129: attempt to perform arithmetic on a nil value. | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Eišiškių bažnyčia | ||||||||||||||||
  Eišiškės | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šalčininkų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Eišiškių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 2 908 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-17017 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
EišiškėsVikiteka | |||||||||||||||
Eišiškės – miestas Šalčininkų rajono savivaldybėje, 33 km į pietvakarius nuo Šalčininkų, aukštumoje prie sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, 8 seniūnaitijos (Akacijų, A. Mickevičiaus, Gegužės 3-osios, Jono Pauliaus II, Naujoji, Rodūnės, Vasario 16-osios, Vilniaus). Urbanistikos paminklas.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1852 m.
|
 Netoli miesto yra Eišiškių piliavietė – XIV a. mūrinės pilies griuvėsiai
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 2 gimnazijos:
|
.svg){kind=small} Eišiškių biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestas įsikūręs nedidelėje Eišiškių plynaukštėje (Lydos plynaukštės dalis), tarp Merkio kairiojo intako Versekos aukštupio ir jos intako Dumblės slėnių. Eišiškes sudaro dvi dalys, šiaurinė dalis vadinama Jurzdika, pietinė dalis – senąja (istorine) miesto dalimi. Plentais 105 Pirčiupiai–Eišiškės, 126 Šalčininkai–Butrimonys–Eišiškės, 127 Babriškės–Varėna–Eišiškės pasiekiami Vilnius, Varėna. 2 km į rytus nuo miesto stovi Eišiškių hidroelektrinė.
| Eišiškės TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Istorija
Didžioji Eišiškių sinagoga (apie 1911–1914 m.)
Eišiškės – sena istorinė jotvingių gyvenvietė. XIII a. viduryje svarbios kelių sankryžos apsaugai pastatyta aptvarinė pilis. Iki XIV a. pabaigos Eišiškių pilis apleista. XIV a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose Eišiškės vadinamos miestu. Prie Vytauto sutarties, pasirašytos su kryžiuočiais 1384 m., kabojo antspaudas su užrašu „Wesisken“, kurį istorikai iššifruoja kaip „Eišiškės“ (vokiečiai rašė Eykschissken). XIV–XV a. Eišiškės priklausė Ldk Vytauto žmonos Onos Vytautienės tėvui Sudimantui. Apie 1400 m. pastatyta pirmoji Eišiškių bažnyčia. Nuo XIV a. 2-osios pusės minimas Ldk Eišiškių dvaras.
1433 m. miestelį ir bažnyčią sudegino Švitrigailos kariuomenė, jis atstatytas šiek tiek kitoje vietoje, bet bažnyčia liko senojoje. XV a. viduryje-antroje pusėje Eišiškės išsiplėtė, tapo vienu svarbiausių LDK miestų. 1453 m. čia posėdžiavo Lietuvos Ponų Taryba, po 1564–1566 m. reformų rinkosi bajorų seimeliai, veikė pilies teismas. Apie 1500 m. pastatyta antroji bažnyčia, parapinės bažnyčios filija. Nuo 1524 m. veikė parapinė mokykla. Nuo 1529 m. Eišiškės minimos LDK neprivilegijuotų miestų sąraše.
Miestas nukentėjo per XVII a. viduryje vykusius karus. Sudegė abi bažnyčios (parapinė 1700 m. atstatyta), sunyko mokykla. 1672 m. ar 1673 m. miesteliui suteikta turgaus ir trijų prekymečių privilegija. 1706 m. miestą ir bažnyčią sudegino švedai. 1738 m. buvo 56 namai. 1769–1774 m. veikė atkurta mokykla, 1777–1790 m. buvo rotušė. 1781 m. pastatyta medinė Eišiškių sinagoga. 1791–1796 m. apskrities centras, kuriame rinkdavosi bajorų seimeliai. Eišiškės nukentėjo per Targovicos konfederaciją, 1794 m. sukilimą ir per 1812 m. prancūzmetį.
1814 m. mieste buvo 67 sodybos, iš jų 41 žydų. 1827 m. Eišiškėse įkurdintas Rusijos imperijos kariuomenės dalinys. 1830 m. piliavietėje pastatytas optinio telegrafo Peterburgas-Varšuva bokštas. 1836 m. sudaryti miestelio planai. 1863 m. įsteigta ligoninė, 1866 m. – taikos teismo būstinė. 1865 m. didžioji miesto dalis sudegė. 1868 m. buvo 15 smuklių, 37 krautuvės, vyko didžiausi pietryčių Lietuvoje prekymečiai. 1879 m. leista statyti vieną, 1893 m. ir antrą degtukų fabriką. 1895 m. vėl sudegė apie 2/3 miestelio namų, 1908 m. vėl ištiko gaisras.
1920 m. Eišiškes okupavo Lenkija, jos buvo valsčiaus centras. 1939 m. miestą grąžinus Lietuvai atidaryta ligoninė, veikė vidurinė mokykla. Per nacių okupaciją 1941 m. vokiečių administracijos įsakymu prie Eišiškių sušaudyta apie 3500 žmonių, iš jų 3446 žydai. 1943–1944 m. Eišiškių gyventojus lietuvius terorizavo Armijos Krajovos daliniai. Miestas nukentėjo 1944 m. liepos 11-13 d. per Raudonosios armijos puolimą. 1944 m. pabaigoje – 1953 m. Eišiškių valsčiuje veikė Lietuvos partizanai, iš pradžių Geležinio vilko rinktinė, vėliau Dzūkų grupė.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. – rajono pavaldumo miestu, nuo 1981 m. – kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė Vilniaus odinės galanterijos fabriko, nuo 1966 m. Vilniaus pramonės kombinato siuvimo cechas, ligoninė.
1997 m. patvirtintas Eišiškių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1791–1795 m. | ? | Eišiškių apskrities centras | Vilniaus vaivadija |
| 1913?–1939 m. | Eišiškių valsčiaus centras | Lydos apskritis | Naugarduko vaivadija (Lenkija) |
| 1939–1940 m. | Valkininkų apskritis | ||
| 1940–1941 m. | Trakų apskritis | ||
| 1941–1944 m. | Eišiškių apskrities centras | ||
| 1944–1950 m. | Trakų apskritis | ||
| 1950-1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Eišiškių apylinkės centras | Eišiškių rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1972 m. | |||
| 1972–1995 m. | Šalčininkų rajonas | ||
| 1995– | Eišiškių seniūnijos centras | Šalčininkų rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Vietovės pavadinimas siejamas su Lietuvos didiko Karijoto sūnaus Aikšto (Eikšos) vardu, gyvenusio čia XIV a. viduryje. Manoma, kad būtent jis (Aikštas, Eikšys, Eišys ar Eikša) įkūrė Eišiškes. Tai nurodo ir Lietuvos metraštis, nors gali būti, jog gyvenvietės būta dar anksčiau.[6] Taigi tikėtina, kad Eišiškės yra asmenvardinis vietovardis.
Liaudies etimologija byloja kitokią versiją. Tvirtinama, kad iki 1908 m. gaisro turgaus aikštėje stovėjo bokštelis, viršuje papuoštas trimis geležiniais kėnių kankorėžiais, kurie tarsi simbolizavo miesto herbą. Jie sieti su miesto vardo liaudiška etimologija. Anot vietos pasakojimų, kai miestelis gavo turgaus teises, vietos ponas tvirtino, esą viskas, ką žmonės beatvežtų į turgų, bus nupirkta. Vienas valstietis, neturėdamas ko parduoti, atvežė maišą kankorėžių, ir jų niekas nepirko. Tada valstietis nuėjo pas poną ir priminė jam jo žodžius. Ponas, supratęs valstiečio gudrybę, pažadėjo nupirkti visus kankorėžius, jei šis ims iš maišo ir neš į klėtį po vieną kankorėžį. Valstietis nusikamavo, supyko ir nešdamas kankorėžius ėmė lenkiškai šaukti: Ej, szyszki! Ej, szyszki!“ („Ei, kankorėžiai!“). Taip miestelis neva ir gavęs Eišiškių vardą.[7]
Miestų partnerystė
Architektūra
Miesto planas stačiakampis, centras rekonstruotas 1750–1765 m. pagal klasicizmo architektūros principus. Ryškus ir radialinio plano elementai. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje keturkampė aikštė. Eišiškių mažesniojoje dalyje, vadinamojoje Jurzdikoje stovi klasicistinių formų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia ir varpinė, statytos 1852 m., architektas – karo inžinierius ir istorikas Teodoras Narbutas. Varpinė paaukštinta 1929 m. Istorinėje dalyje vyrauja XIX a. pab.- XX a. pirmosios pusės vienaukščiai gyvenamieji namai.
Dvi atskiros miesto dalys yra susiformavusios dar XIII a. – XIV a. pabaigoje abipus Versekos upės. Pietinė komplekso dalis yra didesnė. Buvusi turgaus aikštė su aplinkinėmis gatvelėmis nuo 1969 m. – Lietuvos urbanistikos paminklas.[8]
Piliavietė
XII–XIV a. Eišiškių piliavietė yra daugiau kaip už kilometro nuo miesto bažnyčios, prie plento į Šalčininkus. Išlikę pylimai, gynybinio pilies bokšto pamatai. Tai XIV a. mūrinės pilies griuvėsiai. Žinoma, kad iš šios pilies Vytautas Didysis parašė keletą laiškų. Piliavietėje yra išlikusių XIX a. pirmosios pusės Peterburgo-Varšuvos optinio telegrafo pastatų liekanų.
Gyventojai
 | |||||||||
| 1820 m. | 1885 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1905 m.[9] | 1921 m. | 1938 m. | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 333 | 706 | 3 196 | 2 448 | 2 382 | 3 188 | 2 532 | 3 481 | ||
| 1974 m. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 3 600 | 3 700 | 3 467 | 3 789 | 3 765 | 3 416 | 2 908 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
- Stanislovas Rapolionis (~1485–1545), gimė netoli Eišiškių. Tai vienas lietuvių raštijos pradininkų, mokslus baigė Vitenbergo universitete 1542–1544 m., tai pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Palaidotas greta Prūsijos kunigaikščio Karaliaučiuje.
- Jurgis Eišiškietis, Vilniaus magistras, preceptorius, rūpinosi privačios mokyklos įsteigimu Vilniuje, mokslus baigė Vitenbergo universitete 1541–1546 m.
- Ona Vytautienė, Vytauto Didžiojo žmona.
Galerija
Eišiškių bažnyčia
Eišiškių bažnyčia
Šaltiniai
- ↑ Eišiškės. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Эйшишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 40 (79) : Шуйское — Электровозбудимость. С.-Петербургъ, 1904., 213 psl. (rus.){{#subobject:Eišiškės (Эйшишки, ESBE) |Straipsnis=Eišiškės |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Эйшишки |Žodyno tomas=Т. 40 (79) |Žodyno puslapis= 213 psl. }}
- ↑ 3,0 3,1 Эйшишки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 849 psl. (rus.)
- ↑ Eišiškės SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Eišiškės loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 63–64 psl.
- ↑ http://www.piligrimai.lt/svc-mergele-marija-ir-kudikelis-jezus/
- ↑ Algimantas Miškinis Rytų Lietuvos miestui ir miesteliai l Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2 kn. l Vilnius 2002.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Eišiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 463 psl.
- Eišiškės. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 399 psl.
- Eišiškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 372 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Eišiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 493 psl.
- Eišiškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio. - 262 psl.
- Eišiškės. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 303 psl.
| ||||||||||||||