Eilėdara

Eilėdara – eiliuotos kalbos garsinė sandara.

Eiliuota kalba nuo prozos kalbos skiriasi savotišku ritmu ir intonacija. Eiliuotos kalbos pagrindas yra metras – dėsningas kurio nors kalbos vieneto ar garsinio elemento (skiemenų ištarimo trukmės, jų skaičiaus, kirčio, intonacijos) kartojimasis. Pagal metro pobūdį skiriamos tokios eilėdaros sistemos: 1) metrinė, 2) antikinė, 3) aliteracinė, 4) sintaksinė–intonacinė, 5) silabinė, 6) alternacinė, 7) silabotoninė, 8) sinkopis, 9) toninė, 10) verlibras. Visos sistemos skirstomos į dvi pagrindines grupes – kvantitatyvinę (kiekybinę) ir kvalitatyvinę (kokybinę) eilėdarą. Kvantitatyvinė (tokia yra metrinė, antikinė) eilėdara pagrįsta ilgųjų ir trumpųjų skiemenų kaitos sureguliavimu, kvalitatyvinė (silabotoninė, sinkopis, toninė) – žodžių kirčio dėsningu pasikartojimu arba kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų sureguliavimu.