Ekologinė žemdirbystė
Ekologinė žemdirbystė – vienas iš alternatyviųjų žemdirbystės metodų. Vengiama sintetinių (mineralinių trąšų), greitai išsiplaunančių trąšų palaikant dirvožemio derlingumą. Vietoj to naudojamos organinės trąšos – mėšlas, kompostas, kt., taip pat taikoma sėjomaina. Tai padeda padidinti ir išlaikyti dirvožemyje sukauptą humuso pusiausvyrą. Jų apribojimai taip skatina intensyvesnius negu tradicinėje žemdirbystėje gyvybinius vyksmus, aktyvesnę mikrofloros ir mikrofaunos veiklą dirvožemyje.
Europos Sąjungoje, JAV, Kanadoje bei kitose šalyse reikalaujama, kad ekologiška produkcija būtų sertifikuota ir pažymėta ženklu. Už tai atsakingos regioninės, nacionalinės ir tarptautinės organizacijos (JAV žemės ūkio departamentas, Europos Komisija). Daugelyje šalių nenaudojamos žemės ūkio ir maisto pavadinimo asociacijos su ekologija: JAV, JK (angl. organic), Prancūzijoje, Vokietijoje (pranc. biologique, vok. biologische).
Lietuvoje
Lietuvoje ekologiškos produkcijos augintojų ir gamintojų statusą suteikia viešoji įstaiga „Ekoagros“. Ekologiškumo reikalavimus atitinkantys ūkiai gauna oficialų sertifikatą ir ženklą, kuriuo žymima ekologiška produkcija. 2016 m. sertifikuoti 2 539 ekologinės gamybos ūkiai Lietuvoje.[1]
Taip pat skaitykite
Literatūra
- Žemdirbystė. Vadovėlis. Aleksandro Stulginskio universitetas. 2013 m.