Emiras Kusturica
Emiras Nemanja Kusturica (serb. Емир Неманjа Кустурица, g. 1954 m. lapkričio 24 d. Sarajeve) – serbų režisierius, aktorius ir muzikantas.
Biografija
Kūrybos pradžia
1978 m. baigė Prahos meno akademiją ir pradėjo kurti trumpus filmukus televizijai Jugoslavijoje. 1981 m. jo debiutinis filmas Ar pameni Doli Bel? sulaukė nemažo pasisekimo – tais pačiais metais laimėjo „Auksinį liūtą“ Venecijos kino festivalyje. 1981–1988 m. Emiras Kusturica dėstė scenos meno rūšis Sarajeve (Akademija scenskih umjetnosti). Jo antrasis filmas Tėvas komandiruotėje (1985 m.) laimėjo Palmės šakelę, penkis Jugoslavijos apdovanojimus, toje šalyje tolygius Oskarams, buvo nominuotas Oskarui „Geriausio užsienio filmo“ kategorijoje. Jis parašė scenarijus abiem filmams (Ar pameni Doli Bel? ir Tėvas komandiruotėje) kartu su Abdula Sidran. 1989 m. Emiras Kusturica buvo dar labiau giriamas už filmą Čigonų laikas. 1986–1988 m. grojo bosine gitara Sarajevo roko grupėje No Smoking Orchestra (Zabranjeno pušenje).
1990 - 2000 m.
Nuo 1990 Kusturica ir toliau kūrė gerų įvertinimų susilaukusius filmus, tokius kaip absurdo komedija Arizonos sapnas (1993), Palmės šakelę laimėjusi juodoji komedija Pogrindis (1995). Pogrindis, kuriam scenarijų rašė Dušan Kovačević, buvo dalinai finansuotas valstybinio Serbijos radijo ir televizijos. Kusturica buvo apkaltintas į Balkanų konfliktą (Antrojo Pasaulinio karo metu) žvelgęs tik iš Serbijos pusės, kiti teigė, kad jis į visas Balkanų šalių tautas žvelgė vienodai ironiškai. Režisierius persikėlė į Serbiją, o tai privertė Bosnijos gyventojus jaustis išduotais. Emiras Kusturica nepasirodė ir Sarajevo filmų festivalyje.
1998 m. jis, kaip geriausias režisierius, laimėjo Sidabrinį liūtą Venecijos kino festivalyje už farso komediją Morčius arba katytė juoda, o katinas baltas. Filmo muziką kūrė grupė „No Smoking Orchestra“, kuri vėliau koncertavo pasivadinę „Emiras Kusturica ir No Smoking Orchestra“, nors režisierius grupėje atliko mažiausią vaidmenį.
Dabar
2000 m. Emiras Kurturica debiutavo, kaip aktorius, filme Sen-Pjero salos našlė. Vaidinant jam kilo sunkumų su žodžių tarimu, tačiau šį trūkumą atsvėrė jo kūno ir akių kalba. 2001 m. Kusturica režisavo dokumentinį filmą Super 8 Stories. Už filmą Gyvenimas kaip stebuklas (2004) Emiras Kusturica gavo The Prix de l'Education nationale (Nacionalinis švietimo prizas). Svarstoma šį filmą įtraukti į švietimo programą. Emiras Kusturica 2005 m. buvo Kanų kino festivalio žiuri pirmininkas. 2007 m. pasirodė jo naujausias filmas Pažadėk man, kuris buvo pristatymas Kanų kino festivalyje. 2007 m. vasario 10 d. Kusturica gavo Ordre des Arts et des Lettres, svarbiausią menininkų pripažinimo ženklą Prancūzijoje. Jis 2007 m. Paryžiuje pristatė operą Čigonų laikas. 2008 m. Emiras Kusturica pristatys savo naują dokumentinį filmą Maradona apie Argentinos futbolininką.
Filmografija
„Maradona“
Metai: 2008.
Siužetas: Maradona – dokumentinis filmas apie argentiniečio futbolininko Diego Maradonos gyvenimą.
„Pažadėk man!“
Originalus pavadinimas: Zavet
Metai: 2007.
Siužetas: Mažame kaimelyje ant kalvos gyvena vos keli žmonės. Tai – senelis Trifunas, jo anūkas, vardu Tsanė, mokytoja Bosa. Mokykla kaimelyje uždaroma, o senelis staiga pajunta mirties artėjimą. Taigi nusprendžia išsiųsti anūką į miestą ir duoda 3 užduotis: parduoti vienintelę karvę Cvetką, nupirkti šv. Nikolajaus ikoną, susirasti būsimą žmoną. Tačiau nuvykus į miestą užduotys nepasirodo itin lengvos. Tsanei tenka susidurti su mafijos bosu Bajo, nuo jo reikia išgelbėti mylimą merginą Jasną, kurią Bajo nori parduoti.
„Gyvenimas kaip stebuklas“
Originalus pavadinimas: Život je čudo
Metai: 2004. Trukmė: 155 min.
Siužetas: Didžiausia serbo Lukos svajonė – nutiesti geležinkelį savo mažame kaimelyje. Deja, kaime jo šeimai nepatinka. Žmonos Jadrinkos dainavimo talentui nėra kur skleistis, o sūnus Milošas čia taip pat negalės tapti žymiu futbolininku, kaip visada svajojo. Prasideda karas ir Milošas turi eiti į kariuomenę, Jadrinka susiranda meilužį, o Luka lieka vienas. Vis dėlto jis neatsisako savo svajonės apie geležinkelį.
„Super 8 Stories“
Metai: 2001.
Trukmė: 90 min.
Siužetas:Super 8 Stories – dokumentinis filmas apie “No Smoking Orchestra”. Filmas 2001 m. Tarptautiniame Čikagos filmų festivaltyje laimėjo Sidabrinę lėkštę kaip geriausias dokumentinis filmas.
„Morčius arba katytė juoda, o katinas baltas“
Originalus pavadinimas: Crna mačka, beli mačor
Metai: 1998
Trukmė: 135 min.
Siužetas: Filme rodoma čigonų kolonija, kur vyrauja milžiniškas finansinis čigonų skirtumas. Vieni gali važinėti limuzinai, kiti – vos išgyvena. Vienas gangsteris gauna užduotį – ištekinti savo seserį, kuri ne itin graži. Jaunikiu jai parenkamas vaikinas, mylintis kitą merginą.
„Underground“
Metai: 1995
Trukmė: 167 min.
Siužetas: Filme rodoma Jugoslavijos istorija. Už komiškų situacijų slepiasi per Antrąjį Pasaulinį karą patirtas kartų skausmas. Filme rodoma realybė, matyta tų, kurie labai mylėjo savo šalį ir kultūrą. Markas ir Blankė reprezentuoja tikruosius šalies didvyrius, šalies dvasią.
- Arizonos sapnas (Arizona Dream), 1993
„Čigonų laikas“
Originalus pavadinimas: Dom za vešanje
Metai: 1988
Trukmė: 142 min.
Siužetas: Čigonų laikas filmuotas Rumunijoje. Jis laikomas vienu geriausių E. Kusturicos filmų. Jaunas rumunas Perhanas gyvena su senele Khaditza, raiša seserimi Danira ir pasileidėliu dėde Merdzanu. Jis nori vesti Azrą, bet mama to neleidžia, nes Perhanas yra nesantuokinis jos ir Slovėnijos kario sūnus. „Pinigų karaliumi“ vadinamas Ahmedas su savo broliais atvyksta į Perhano kaimą. Perhano dėdė praranda savo drabužius lošdamas kortomis su Ahmedu. Perhanas nori sąžiningai atiduoti pinigus Ahmedui, bet vėliau pradeda vogti.
„Tėvas komandiruotėje“
Originalus pavadinimas: Otac na službenom putu.
Metai: 1985.
Muziką filmui kūrė Zoran Simjanović.
Trukmė: 136 min.
Siužetas: Tai istorinis filmas apie meilę. Filmas pasakoja istoriją berniuko Maliko (Moreno D’E Bartolli) akimis. Jo tėvas Meša (Miki Manojlović) buvo įtariamas bendradarbiavimo su Kominformu ir išsiųstas į koncentracijos stovyklą po neatsargios replikos apie politinio laikraščio iliustraciją. Malikas tiki, kad jo tėvas yra komandiruotėje. Po kurio laiko Mešos žmona su vaikais jį susiranda. Malikas susipažįsta su rusų daktaro dukra Maša, kurią įsimyli, bet paskutinį kartą ją pamato greitosios automobilyje.
„Ar pameni Doli Bel?“
Originalus pavadinimas: Sjećaš li se, Dolly Bell.
Metai: 1981.
Muziką filmui kūrė Zoran Simjanović.
Trukmė: 107 min.
Siužetas: Filme rodoma moksleivio, vardu Dinas (Slavko Stimac), vasara Sarajeve ansktyvojo 6-ojo dešimtmečio metu. Jis gyvena savo gero, tačiau jau ligoto tėvo (Slobodan Aligrudic) šėšėlyje. Tą vasarą Dinas susipažįsta su kriminaliniu pasauliu – nusikaltėliai pasamdo berniuką paslėpti prostitutę „Doli Bel“ (Ljiljana Blagojevic). Jis ją įsimyli.
Apdovanojimai
- Auksinis Liūtas Venecijos kino festivalyje (1981 m.) už „Ar pameni Doli Bel?“
- Auksinė palmės šakelė Kanų kino festivalyje (1985 m.) už „Tėvas komandiruotėje“
- FIPRESCI prizas Kanų kino festivalyje (1985 m.) už „Tėvas komandiruotėje“
- Oskaro nominacija „Geriausio užsienio filmo“ kategorijoje (1985 m.) už „Tėvas komandiruotėje“
- Geriausio režisieriaus apdovanojimas Kanų kino festivalyje (1989 m.) už „Čigonų laikas”.
- Sidabrinis lokys Berlyno kino festivalyje (1993 m.) už „Arizonos sapnas”.
- Auksinė palmės šakelė Kanų kino festivalyje (1995 m.) už „Underground“.
- Sidabrinė lėkštė už geriausią dokumentiką Tarptautiniame Čikagos kino festivalyje (2001 m.) už „Super 8 Stories”.
- Prancūzų švietimo sistemos kino prizas Kanų kino festivalyje(2004 m.) už „Gyvenimas kaip stebuklas”.
- Geriausias ES filmas Cezario apdovanojimuose (2005 m.) už „Gyvenimas kaip stebuklas”.
Nuorodos
| ||||||