Epikūrizmas

Epikūrizmas – Epikūro ir jo sekėjų filosofija. Epikūro sodais vadinama Epikūro filosofinė mokykla buvo viena įtakingiausių antikiniame pasaulyje. Epikūrizmas egzistavo iki VI a. Graikijoje ir Romoje. Svarbiausios Epikūro idėjos išliko nepakitusios. Indukcinę logiką plėtojo Zenonas Sidonietis (apie 100 m. pr. m. e.) ir jo mokinys Filodemas. Epikūro gyvenimo kulto šalininkas buvo Horacijus (I a. pr. m. e.), epikūrizmo išraiška yra Lukrecijaus (I a.) veikalas „Apie daiktų prigimtį“. Žymiausias epikūrizmo naujųjų laikų atstovas P. Gasendi (Prancūzija).

Etikoje epikūrizmas skelbė hedonizmą, fizikoje – materializmą, logikoje – sensualizmą. Vienu gyvenimo tikslų laikė malonumą, kurį apibūdino kaip nerimo ir skausmo nebuvimą. Epikūrininkai teigė, jog jutimų pasaulyje egzistuoja atomai. Anot Epikūro, dievai nesikiša į žemiškus reikalus, pasaulio vystymosi nelemia būtinybė ir likimas.