Eržvilkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eržvilkas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Erzvilkas COA.jpg   
EržvilkoBažn.jpg
Eržvilko bažnyčia

Eržvilkas
55°15′43″N 22°42′29″E / 55.262°N 22.708°E / 55.262; 22.708 (Eržvilkas)Koordinatės:55°15′43″N 22°42′29″E / 55.262°N 22.708°E / 55.262; 22.708 (Eržvilkas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija: Eržvilko seniūnija
Gyventojų: 429 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Er̃žvilkas
Kilmininkas: Er̃žvilko
Naudininkas: Er̃žvilkui
Galininkas: Er̃žvilką
Įnagininkas: Er̃žvilku
Vietininkas: Eržvilkè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: EržvilkasVikiteka

Eržvilkas – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, prie kelio  198  JurbarkasSkaudvilė, 21 km į šiaurę nuo Jurbarko. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Senoji keturkampė miestelio aikštė – urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Liaudies architektūros Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1855 m., išplėsta 1907 m.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Miestelio vakaruose stūkso Eržvilko piliakalnis
Legenda pomnik.svg Aikštėje stovi kryžius žuvusiems šio krašto žmonėms – Lietuvos laisvės gynėjams (pastatytas 1990 m.; kalvis Vytautas Jarutis)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Eržvilko gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Eržvilko biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-74021)
RWB Krankenhaus.svg 1893 m. įsteigta ligoninė, uždaryta XX a. trečiame dešimtmetyje. 18891896 m. ir nuo 1912 m. veikė vaistinė. 1997 m. įsteigta palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, nuo 1999 m. veikia pirminės sveikatos priežiūros centras.
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Miestelis įsikūręs kryžkelėje prie kelių JurbarkasSkaudvilė, TauragėVadžgirys, ŽindaičiaiNemakščiai, Eržvilkas–Raseiniai Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5 km ilgio Eržvilko upelis. Prie miestelio yra Eržvilko kaimas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png SKAUDVILĖ – 19 km
Varlaukis – 7 km
Kartupiai – 9 km Paupys – 12 km
Rutkiškiai – 6 km
Blank-50px.png
Pašaltuonys – 8 km
TAURAGĖ – 30 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VADŽGIRYS – 15 km
Žindaičiai – 12 km
JURBARKAS – 25 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Eržvilkas OpenStreetMap žemėlapyje

Eržvilkas TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija

Šaltuonos-Eržvilkų santakoje yra IX–XIII a. Eržvilko piliakalnis. Miestelio centre yra senovės Eržvilko kapinynas. Piliakalnis įrengtas m. e. I tūkstantmečio viduryje, II tūkstantmečio pradžioje jame pastatyta pilis. Gyvenvietė, tada buvo vadinama Pašaltuoniu žinoma nuo XVI a. 1584 m. pastatyta pirmoji medinė Eržvilko bažnyčia, 1676 m. atstatyta, 1706 m. ir 1810 m. perstatyta. Iki 1842 m. Eržvilkas priklausė Žemaičių vyskupijai.

1740 m. pirmąkart minimas Eržvilko miestelis su dviem kiemais. XVIII a. viduryje Eržvilkas atiteko Žemaičių vyskupui, 1842 m. Rusijos imperijos valdžios suvalstybintas. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis XVIII a. pabaigoje įkūrė Eržvilko dvarą.

1847 m. miestelis degė. Per 1863 m. sukilimą čia buvo sudarytas sukilėlių būrys. 18641904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais per Eržvilko apylinkes buvo gabenama, čia slepiama ir platinama draudžiamoji spauda, veikė daraktorių mokyklų.

XX a. pradžioje Eržvilkas garsėjo metalo ir skardos amatininkais. 19051907 m. vyko bruzdėjimai prieš Rusijos imperijos valdžią. Nuo 1934 m. kelerius metus prie Šaltuonos upelio veikė hidroelektrinė. 19411952 m. tarybų valdžia iš Eržvilko valsčiaus ištrėmė 307 gyventojus.

Sovietmečiu buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė Jurbarko sviesto gamyklos pieno separavimo skyrius, nuo 1994 m. bendrovės „Vilkyškių pieninė“ filialas. 2016 m. patvirtintas Eržvilko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1745 m. Eržvilko valsčiaus centras  ?
18611915 m. Raseinių apskritis
19191947 m. Tauragės apskritis
19471950 m. Jurbarko apskritis
19501962 m. Eržvilko apylinkės centras Skaudvilės rajonas
19621995 m. Jurbarko rajonas
1995 Eržvilko seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Eržvilkas yra vandenvardinis vietovardis, pavadintas pagal Eržvilko (dar vadinamo Eržvilkais) upelį[7] (Šaltuonos intakas). Anksčiau jis vadinosi Pašaltuoniu pagal Šaltuonos upelio pavadinimą, Eržvilko pavadinimas minimas nuo 1584 m.

Liaudies etimologija pasakoja, kad kartą kryžiuočiai puolę Eržvilko pilį ir ją užėmę. Tačiau žemaičiai sumanę ją gudrumu atsiimti. Apvilkę vieną savo žirgą vilko kailiais ir paleidę į besiganančią kryžiuočių arklių bandą. Arkliai, užuodę vilko kvapą, išsilakstę, o kryžiuočiams juos besivaikant žemaičiai užėmę pilį. Taip vietovės vardas esąs nuo žodžių „eržilas“ + „vilkas“.[8]

Architektūra

Eržvilko planas turi radialinio ir stačiakampio plano bruožų. Pagrindinių gatvių tinklas raiškiai radialinis, visi keliai sueina į miestelio centrą – keturkampę aikštę. Centras, pertvarkytas XVIII a. 2-ojoje pusėje pagal klasicizmo architektūros principus, turi stačiakampio plano elementų. Pagrindinių gatvių sankryžoje – taisyklinga keturkampė aikštė su bažnyčia.

Vyrauja XX a. 1-osios pusės mediniai ir mūriniai vienaukščiai pastatai. [9]

Gyventojai

1777 m. Eržvilke buvo 28 dūmai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1856 m. ir 2011 m.
1856 m. 1885 m. 1897 m.sur. 1904 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
199 290 709 1 148 484 378 349
1976 m. 1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
413 505 545 609 518 429 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

  • Eržvilke gimė Lietuvos muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas, spaudos, radijo darbuotojas Juozas Banaitis (1908–1967).

Patarlės

{{#ask:Patarlė::+Tipas::Lietuvių liaudies patarlėsVieta::Eržvilkas |?Patarlė |?Šaltinis#- |?Metai |?Vieta#- |?Reikšmė |?#- |sort=Pradžia |format=ul |headers=hide |mainlabel=- |link=all |template=Patarlės/show |outrotemplate=Patarlės/outro |userparam=|tipas=patarlės|beŠbl=000; |columns=1 |offset= |limit=100 }}{{#set:Įtraukta tautosaka=Lietuvių liaudies patarlės}}

Šaltiniai

  1. Eržvilkas. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Эржвилки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 8 psl. (rus.){{#subobject:Eržvilkas (Эржвилки, ESBE) |Straipsnis=Eržvilkas |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Эржвилки |Žodyno tomas=Т. 41 (81) |Žodyno puslapis= 8 psl. }}
  4. Эрджвилокъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 857 psl. (rus.)
  5. Eržvilkas SSRS genštabas 1985–1990 m.
  6. Eržvilkas loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 64–65 psl.
  8. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 100 psl.
  9. A. Miškinis Eržvilkas / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vilnius, 1982 m.

  • Eržvilkas. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 412 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 283 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 107% (+8085-468=7617 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 5% (+363-450=-87 wiki spaudos ženklai).