Eugenija Lašienė
| Eugenija Lašienė | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1929 m. balandžio 14 d. Kubilių k. (Utenos raj.) |
| Mirė | † 2010 m. birželio 16 d. Kaune |
|
| |
| Veikla | Kalbininkė lituanistė, pedagogė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kultūros organizatorė, visuomenininkė
|
Eugenija Lašienė (Mikšytė, 1929 m. balandžio 14 d., Kubilių k., Utenos raj. – 2010 m. birželio 16 d. Kaune. Palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse-panteone) – Kalbininkė lituanistė, pedagogė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kultūros organizatorė, visuomenininkė.
Biografija
Tėvai: Lionginas Mikšys (1909–1980) – vargonininkas, muzikos pedagogas ir chorvedys, ir Teklė Stundžytė-Mikšienė (1908–2013). Augo trijų vaikų šeimoje, brolis Zenonas Jonas Mikšys (1935–2018) – žurnalistas, sesuo Liucija Mikšytė-Vyšniauskienė (1937–2015) – vaistininkė.
Tėvams persikėlus, augo Skiemonyse, Anykščių raj., nuo 1936 m. – Šaukėnuose (Kelmės raj.). Baigė Šaukėnų šešių skyrių pradžios mokyklą, trumpai mokėsi Kuršėnuose, Utenoje, 1943–1944 m. mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1945–1949 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą. 1949–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijo filologinį išsilavinimą. Jos bendrakursiai buvo Justinas Marcinkevičius, Algimantas Baltakis, Alfonsas Maldonis, Marija Macijauskienė, Jonas Kazlauskas, Leonardas Sauka ir kiti, ji buvo šio išskirtinai garsaus lituanistų kurso seniūnė. Studijuodama ji dalyvavo Vilniaus universiteto ansamblyje, dainavo ir skambino kanklėmis, dirbo kultūros klube.
1954–1957 m. E. Mikšytė-Lašienė dirbo Garliavos (Kauno raj.) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 1957–2004 m. buvo Kauno taikomosios dailės mokyklos, Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo, Kauno aukštesniosios meno mokyklos, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros bei etikos dėstytoja, vyresnioji dėstytoja, metodininkė. 1967–2001 m. ji buvo skyriaus vedėja, iš pradžių vadovavo dieniniam skyriui, paskui – taikomosios ir dekoratyvinės dailės skyriui.
E. Lašienė buvo įvairių šios mokymo įstaigos renginių, ekskursijų, vakaronių, literatų konkursų nuolatinė organizatorė. 1976–1981 m. ji kūrė mokomąsias literatūros laidas su Kauno televizija, buvo jų scenarijų autorė ir vedėja.
Ji aktyviai dirbo M. K. Čiurlionio draugijoje, buvo jos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotoja ir valdybos sekretorė, organizavo šios draugijos veiklą, rengė edukacines programas "Diena su Čiurlioniu" mokiniams ir mokytojams. 8 metus ji vadovavo Kauno zonos specialiųjų vidurinių mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinei komisijai.
E. Lašienė buvo viena iš skulptoriaus Juozo Zikaro premijos steigimo iniciatorių, skulptoriaus marčios, gyvenusios užsienyje, Aldonos Zikarienės (1930–2003) įgaliotinė ir finansinė atstovė. Ši premija nuo 1996 m. skiriama gabiausiam J. Vienožinskio menų fakulteto diplomantui.
Ji sudarė ir redagavo knygas: "Akademikas Vladas Lašas" (biografinė monografija, su B. Padegimu, 1980 m.), "Aš pati" (apie prof. Janiną Mackevičaitę-Lašienę, su E. Stalioraityte, 1997 m.). Ji išvertė iš rusų kalbos Vilhelmo Haufo pjesę lėlių teatrui "Nykštukas Nosis".
E. Lašienė turėjo gražų balsą ir puikią klausą, mėgo dainuoti ir šokti, rašė ir skelbė nekrologus bei obituarijas (laidotuvių kalbas).
Susituokė 1955 m. Kaune, vyras Algirdas Lašas (g. 1929 m.) – mokslininkas inžinierius elektronikas. Sūnūs: Vladas Lašas (g. 1956 m.) – mokslininkas inžinierius elektronikas, verslininkas vadovas, Gediminas Lašas (g. 1960 m.) – verslininkas dizaineris ir Mindaugas Lašas (g. 1963 m.) – inžinierius mechanikas.
Mirė 2010 m. birželio 16 d. Kaune. Palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse-panteone.
Algirdas Lašas sudarė, parengė ir išleido atsiminimų knygą "Eugenija Mikšytė-Lašienė. Apie save bei kitus ir kiti apie Ją" (2013 m.).
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |