Eugenija Veronika Pilinkienė
| Eugenija Veronika Pilinkienė | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1936 m. vasario 3 d. Pavarių k., Anykščių raj. |
|
| |
| Veikla | Medikė, literatė prozininkė, visuomenininkė
|
Eugenija Veronika Pilinkienė (Grebnickaitė, 1936 m. vasario 3 d., Pavarių k., Anykščių raj. – ) – Medikė, literatė prozininkė, visuomenininkė.
Biografija
Tėvai: Justinas Grebnickas (1902–1978) – neturtingas ūkininkas, vėliau samdomas darbininkas, ir Teklė Bartaševičiūtė-Grebnickienė (1904–1987) – žemdirbė. Šeimoje užaugo 9 vaikai, dar trys mirė maži. Broliai: Silvestras Grebnickas (1930–1983) – inžinierius, vadovas, ir Pranciškus Vytautas Grebnickas (1939–2004) – tarnautojas, seserys: Stasė Grebnickaitė-Platūkienė (1933–2013) – maisto pramonės technologė, literatė, Teklė Jadvyga Grebnickaitė (1937–1963) – žemdirbė, Joana Grebnickaitė-Rapalienė – buhalterė, Paulina Grebnickaitė-Čeponienė (g. 1942 m.) – agronomė, Kotryna Grebnickaitė-Kalašnikovienė (g. 1943 m.) – mezgėja, Vanda Grebnickaitė-Šatkuvienė (1947–2016) – filologė.
1943–1947 m. mokėsi Pavarių pradžios mokykloje. Vasaromis ir baigusi pradinį mokslą dirbo pas ūkininkus. 1948–1951 m. toliau mokėsi ir baigė Anykščių septynmetę mokyklą (klasės auklėtoja Ona Ulčinienė). 1951–1952 m. mokėsi Belvederio (Jurbarko raj.) pienininkystės technikume, bet dėl ligos mokslo nebaigė. 1952–1955 m. studijavo Panevėžio medicinos mokykloje, įgijo akušerės specialybę.
1955–1958 m. E. Grebnickaitė dirbo Žiobiškio (Rokiškio raj.) felčeriniame-akušeriniame punkte akušere, ten talkino felčeriui Pranciškui Mincei. 1958–1960 m. ji buvo Juodupės (Rokiškio raj.) moterų konsultacijos kabineto akušerė.
1960–1967 m. ji gyveno Varėnoje ir dirbo Varėnos rajono ligoninėje akušere, kiek laiko buvo Marcinkonių (Varėnos raj.) apylinkės ligoninės akušerė.
Nuo 1967 m. iki šiol E. Pilinkienė gyvena, dirba ir kuria Anykščių rajone.
1967–1996 m. ji dirbo Anykščių rajono centrinėje ligoninėje, buvo Chirurgijos skyriaus medicinos sesuo, Akušerijos ir ginekologijos skyriuje akušerė, o 1991–1996 m. – sanitarė, kol išėjo į pensiją.
Nuo jaunystės ji aktyviai dalyvauja meno mėgėjų veikloje – dainuoja chore ir ansambliuose.
E. Pilinkienė dalyvauja dešiniųjų visuomeninių organizacijų veikloje: "Caritas", "Bočiai", yra Katalikių moterų sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkė ir Lietuvos krikščionių demokratų narė.
E. Pilinkienė yra literatė, rašo proza, yra Anykščių literatų klubo "Marčiupys" narė ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, dalyvauja Rytų Lietuvos literatų veikloje. Savo kūrybą ji spausdina "Marčiupio" klubo kūrybos rinkiniuose: almanache "Prie Šventosios" (1998 m.), "Marčiupio" sutelktinėje (2005 m.), meilės lyrikos sutelktinėje "Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname" (2007 m.). Nuo 1980 m. ji bendradarbiauja spaudoje: Anykščių rajono laikraščiuose "Anykšta" ("Kolektyvinis darbas"), "Šilelis", "Žiburys", taip pat laikraštyje "Utenis", žurnale "Sveikata".
E. Pilinkienė parašė ir išleido atsiminimų ir publicistikos knygą "Pėdsakai žemėje" (2006 m.), atsiminimų apie gimtąjį kaimą rinkinį "Pavariai prie Variaus" (2014 m.).
Rytų Lietuvos literatų kūrybos konkurse E. Pilinkienė laimėjo antrąją vietą už publicistiką (2006 m.).
Laisvalaikiu rašo dienoraštį, mėgsta daržininkystę ir visuomeninę veiklą, yra šermenų giedotoja (sopranas).
Ištekėjo 1965 m., vyras Algirdas Pilinka (1940–1994) – darbininkas, milicijos pareigūnas. Išsiskyrė 1978 m. Sūnūs: Remigijus Pilinka (g. 1966 m.), Dainius Pilinka (g. 1971 m.) – amatininkas kalvis.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |