Europos krepšinio čempionatas
 Europos krepšinio čempionatas
| |
|---|---|
| |
| Šalys | FIBA Europe narės |
| Regionas | FIBA Europe (Europa) |
| Pirmasis čempionatas | 1935 m. |
| Komandų sk. | 24 |
| Paskutinė čempionė | Ispanija |
| Čempionė daugiausiai kartų | TSRS (14 kartų) |
| Oficiali svetainė | www.FIBAEurope.com |
Europos krepšinio čempionatas – krepšinio čempionatas, kuriame susirenka stipriausios Europos žemyno valstybių rinktinės. Rengiamas nuo 1935 m., vyksta kas dveji metai (neporiniais metais, siekiant išvengti persidengimo su pasaulio čempionatais ir olimpiadomis).
Istorija
1932 m. buvo įkurta Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), kuri pasiekė, kad krepšinis būtų įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Jau 1935 m. Ženevoje, Šveicarijoje, kur buvo įsikūrusi FIBA, buvo surengtas pirmasis Europos krepšinio čempionatas. Čempionate iš viso dalyvavo 10 rinktinių, vyko vienerios atrankos rungtynės tarp Ispanijos ir Portugalijos rinktinių. Tarpusavio rungtynių nugalėtoja tapo ir teisę dalyvauti čempionate iškovojo Ispanija, kuri vėliau iškovojo antrąją vietą. Pirmajame finale kovojo Latvija ir Ispanija, pergalę šventė Latvija 18:24[1]. Latvija tapo pirmaisiais čempionais, tačiau nebuvo apdovanoti medaliais, kadangi ši apdovanojimų tradicija susiformavo vėliau. Pagal tuo metu galiojusią tvarką šalis nugalėtoja gaudavo teisę surengti kitą čempionatą, todėl antrasis čempionatas 1937 m. surengtas Latvijoje. Rygoje čempionatas vyko ne uždaroje arenoje, o atviroje aikštelėje, kadangi Latvija neturėjo tam tinkamos arenos. Antrajame čempionate triumfavo Lietuva nugalėjusi Italiją ir pirmąkart tapusi Europos čempionais. Šiame čempionate dalyvavo ir Egipto rinktinė, kuriai buvo leista dalyvauti, kadangi Afrikoje ji neturėjo varžovų. 1939 m. čempionatas vyko Lietuvoje specialiai tam pastatytoje Kauno halėje. Lietuva išlaikė dominavimą Europos krepšinyje ir antrą kartą tapo Europos čempionais, įveikę Latviją.
Dėl Antrojo pasaulinio karo septynerius metus čempionatas nebuvo rengiamas . Po jo, Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą ir Latviją, pirmųjų čempionatų nugalėtojos išnyko iš Europos krepšinio geografijos. 1946 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vėl buvo surengtas Ženevoje, kur italas Džiuzepė Stefaninis (Guiseppe Stefanini)[1] pademonstravo metimą šuolyje, o čempionais tapo Čekoslovakijos krepšininkai, įveikę italus. Čekoslovakiją į pergalę vedė Haroldas Mrazekas, kuris iki 1960 m. buvo laikomas vienu iš geriausių krepšininkų Europoje[1]. 1947 m. čempionate debiutavo Tarybų Sąjungos ir Jugoslavijos rinktinės, kurios vėliau ilgą laiką dominavo Europos ir pasaulio krepšinyje. TSRS rinktinė jau debiutiniais metais tapo Europos čempione. Ji buvo sudaryta iš lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, rusų ir kitų tautų atstovų, dominavo visuose mačuose, varžovus įveikdama vidutiniu 25 tašku skirtumu[1]. 1949 m. čempionatas įvyko Egipte. Jame, dėl nesaugaus tuometinio oro transporto, dalyvavo tik 4 rinktinės iš Europos. Šiame turnyre debiutavo Graikija, Turkija ir Nyderlandai, o dėl dalyvių stygiaus į čempionatą buvo pakviestos Libano ir Sirijos rinktinės. Čempionato nugalėtojais tapo šeimininkai egiptiečiai, įveikę prancūzus.
Nuo 1951 m. iki 1971 m. čempionatuose dominavo TSRS rinktinė, kuri tik kartą (1955 m.) netapo čempione. Tuomet TSRS rinktinė tenkinosi bronza, o čempionais tapo vengrai. 1961 m. pirmuosius medalius iškovojo Jugoslavijos rinktinė. Nuo sekančio, 1963 m. čempionato Lenkijoje, FIBA sprendimu buvo sumažintas dalyvių skaičius finaliniame etape iki 16 bei įdiegta kvalifikacijos sistema, siekiant patekti į finalinį etapą. Registracija liko atvira visiems, bet kvalifikacinio etapo metu buvo išsiaiškinama 16 finalinio etapo dalyvių. Nuo 1963 m. taip pat pradėtas rinkti naudingiausias čempionato žaidėjas, pirmąjį titulą pelnė ispanas Emilijanas Rodrigezas (Emiliano Rodziguez). Kita naujovė atsirado 1965 m., kai buvo nuspręsta turnyrą rengti ne viename, o keliuose čempionatą organizuojančios šalies miestuose. 1967 m. Suomijoje vykusiame čempionate pradėta buvo daugiau skirta dėmesio žiniasklaidai, užsienio žurnalistams, čempionatas buvo rodomas per televiziją, detaliai fiksuota visa turnyro statistika. 1967 m. taip pat buvo išrinktas geriausių čempionato žaidėjų penketukas, į kurį pateko ir lietuvis Modestas Paulauskas.
1973 m. čempionate Radivojės Koračo vedami jugoslavai laimėjo auksą ir nukarūnavo iki tol aštuonis kartus iš eilės auksą laimėjusią TSRS rinktinę, Jugoslavija savo pasiekimą pakartojo 1975 ir 1977 metais. 1983 m. čempione pirmą kartą tapo Italijos rinktinė, finale įveikusi Ispaniją. 1985 m. TSRS paskutinį kartą tapo čempionais. 1987 m. čempionais pirmą kartą tapo Niko Galio vedami Graikijos krepšininkai, antroje vietoje palikdama TSRS, kuri kitame čempionate užėmė tik trečią vietą. 1989 m. ir 1991 m. čempionatus laimėjo jugoslavai.
Prieš 1993 m. čempionatą Europos krepšinio geografijoje įvyko dideli pokyčiai, kadangi, subyrėjus TSRS ir Jugoslavijos valstybėms, atsirado keliolika naujų rinktinių. Viena iš jų - Kroatijos rinktinė - jau pirmuoju bandymu iškovojo bronzos medalius, o čempionais 1993 m. tapo šeimininkai vokiečiai. 1995 m., po 56 metų pertraukos, Europos krepšinio čempionate vėl dalyvavo Lietuvos rinktinė, kuri iškovojo sidabro medalius. Čempionais 1995 m., kaip ir 1997 m. bei 2001 m. tapo XX a. paskutiniajame dešimtmetyje Europos krepšinyje dominavusi Jugoslavijos Federacinės Respublikos (sudarytos iš Serbijos ir Juodkalnijos) rinktinė. Tik 1999 m. Jugoslavijos dominavimą trumpam buvo nutraukę italai, kurie įveikė jugoslavus pusfinalyje ir privertė juos tenkintis trečiąją vieta.
XXI amžiaus pradžioje Europos krepšinyje ėmė ryškėti ispanų dominavimas. 2003 m. jie finale buvo priversti pripažinti Lietuvos rinktinės, kuri trečiąkart istorijoje tapo stipriausia Europos komanda, pranašumą. 2005 m. ispanai suklupo pusfinalyje, o čempionais antrą kartą istorijoje tapo Teodoro Papaluko vedama Graikijos rinktinė. 2007 m. ispanai buvo čempionato šeimininkai, tačiau finale po atkaklios kovos 59:60[2] turėjo pripažinti Rusijos rinktinės pergalę, o Lietuva, įveikusi buvusius čempionus - Graikijos rinktinę, iškovojo bronzą. 2009 m. Ispanija pagaliau nutraukė savo nesėkmių seriją ir septintu bandymu (iki tol pralaimėjusi visus 6 žaistus finalus) iškovojo Europos čempionų titulą, finale įveikusi Serbiją, kuri pakilo ant prizininkų pakylos po 8 metų pertraukos ir pirmą kartą kaip nepriklausoma valstybė (nebe Jugoslavija ar Serbija ir Juodkalnija). Kovoje dėl trečios vietos, pirmą kartą ketvirtfinalio barjerą peržengusius slovėnus įveikė graikai.
Vyrų čempionatų prizininkai
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Dalyvavusių valstybių vyrų medaliai
- Vėliava, valstybė (Iškovoti medaliai iki 2009 m. imtinai);
- Paminėtos ir tos valstybės, kurios dalyvavo finaliniame etape tačiau medalių neiškovojo.
Dalyvavusių valstybių iškovoti medaliai:
SSRS (
auksas (14): 1947, 1951, 1953, 1957, 1959, 1961, 1963, 1965, 1967, 1969, 1971, 1979, 1981, 1985; Vaizdas:Med 2.png sidabras (3): 1975, 1977, 1987; Vaizdas:Med 3.png bronza (4): 1955, 1973, 1983, 1989);- Vaizdas:Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija (Vaizdas:Med 1.png auksas (5): 1973, 1975, 1977, 1989, 1991; Vaizdas:Med 2.png sidabras (5): 1961, 1965, 1969, 1971, 1981; Vaizdas:Med 3.png bronza (3): 1963, 1979, 1987);
Lietuva (Vaizdas:Med 1.png auksas (3): 1937, 1939, 2003; Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 1995; Vaizdas:Med 3.png bronza (1): 2007);- Vaizdas:Flag of Serbia.svg Serbija (Vaizdas:Med 1.png auksas (3): 1995, 1997, 2001; Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 2009; Vaizdas:Med 3.png bronza (1): 1999);
- Vaizdas:Flag of Spain.svg Ispanija (Vaizdas:Med 1.png auksas (2): 2009, 2011; Vaizdas:Med 2.png sidabras (6): 1935, 1973, 1983, 1999, 2003, 2007; Vaizdas:Med 3.png bronza (2): 1991, 2001);
- Vaizdas:Flag of Italy.svg Italija (Vaizdas:Med 1.png auksas (2): 1983, 1999; Vaizdas:Med 2.png sidabras (4): 1937, 1946, 1991, 1997; Vaizdas:Med 3.png bronza (4): 1971, 1975, 1985, 2003);
- Vaizdas:Flag of Greece.svg Graikija (Vaizdas:Med 1.png auksas (2): 1987, 2005; Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 1989; Vaizdas:Med 3.png bronza (2): 1949, 2009);
- Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija (Vaizdas:Med 1.png auksas (1) 1946; Vaizdas:Med 2.png sidabras (6): 1947, 1951, 1955, 1959, 1967, 1985; Vaizdas:Med 3.png bronza (5): 1935, 1957, 1969 1977, 1981);
- Vaizdas:Flag of Russia.svg Rusija (Vaizdas:Med 1.png auksas (1): 2007; Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 1993; Vaizdas:Med 3.png bronza (2): 1997 , 2011);
- Vaizdas:Flag of Hungary.svg Vengrija (Vaizdas:Med 1.png auksas (1): 1955; Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 1953; Vaizdas:Med 3.png bronza (1): 1946);
- Vaizdas:Flag of Germany.svg Vokietija ( auksas (1): 1993; Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 2005);
Latvija ( auksas (1): 1935; Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 1939);
Egiptas ( auksas (1); 1949; Vaizdas:Med 3.png bronza (1): 1947);
Prancūzija (Vaizdas:Med 2.png sidabras (2): 1949, 2011; Vaizdas:Med 3.png bronza (5): 1937, 1951, 1953, 1959, 2005);
Lenkija (Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 1963; Vaizdas:Med 3.png bronza (3): 1939, 1965, 1967);- Vaizdas:Flag of Bulgaria.svg Bulgarija (Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 1957; Vaizdas:Med 3.png bronza (1): 1961);
Turkija (Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 2001);
Izraelis (Vaizdas:Med 2.png sidabras (1): 1979);
Kroatija (Vaizdas:Med 3.png bronza (2): 1993, 1995);
Albanija (medalių neiškovojo);
Austrija (medalių neiškovojo);
Bosnija ir Hercegovina (medalių neiškovojo);- Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg Čekija (medalių neiškovojo);
- Vaizdas:Flag of Luxembourg.svg Liuksemburgas (medalių neiškovojo);
Nyderlandai (medalių neiškovojo);
Portugalija (medalių neiškovojo);- Vaizdas:Flag of Romania.svg Rumunija (medalių neiškovojo);
Slovėnija (medalių neiškovojo);
Suomija (medalių neiškovojo);
Šveicarija (medalių neiškovojo);- Vaizdas:Flag of Ukraine.svg Ukraina (medalių neiškovojo).
Naudingiausias žaidėjas
Naudingiausių žaidėjų sąrašas:
| Metai | Naudingiausias žaidėjas |
|---|---|
| 1963 |  Emiliano Rodriguez
|
| 1965 |  Modestas Paulauskas ( )
|
| 1985 | Arvydas Sabonis ()
|
| 1987 |  Nikos Galis
|
| 1989 |  Dražen Petrović ( )
|
| 1991 | Toni Kukoč ()
|
| 1993 |  Christian Welp
|
| 1995 | Šarūnas Marčiulionis
|
| 1997 |  Aleksandar Đorđević
|
| 1999 |  Gregor Fucka
|
| 2001 | Predrag Stojaković
|
| 2003 | Šarūnas Jasikevičius
|
| 2005 | Dirk Nowitzki
|
| 2007 | Rusija Andrei Kirilenko |
| 2009 | Pau Gasol
|
| 2011 | Juan Carlos Navarro
|
Šaltiniai
| ||||||