Evaldos Marijos Jakaitienės ekspertinė daktarinė veikla

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Oponuotos disertacijos

    1. Danguolė Mikulėnienė, Metatonija bendrinės lietuvių kalbos galūnių darybos vardažodžiuose, Vilniaus universitetas, 1987 m.
    2. Nijolė Maskaliūnienė, Lietuvių kalbos leksiniai konversyvai, Vilniaus universitetas, 1989 m.
    3. Dalija Tekorienė, Lietuvių kalbos būdvardžių bevardė giminė: sintaksė ir semantika (habil. dr. dis.),Vilniaus universitetas, 1990 m.
    4. Inesa Šeškauskienė, Gretinamoji kelių lietuvių ir anglų kalbų erdvės prielinksnių analizė, Vilniaus universitetas, 1995 m.
    5. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė, Lietuvių kalbos būdvardžių valentingumas, Lietuvių kalbos institutas, 2001 m.
    6. Erdvilas Jakulis, Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai ir jų istorija, Vilniaus universitetas, 2002 m.
    7. Renata Labanauskaitė, Substantivierter Infinitiv im Deutschen und Italienischen und seine äquivalente im Litauischen und Rusischen (Sudaiktavardėjusi bendratis vokiečių ir italų kalbose bei jos atitikmenys lietuvių ir rusų kalbose), Vilniaus pedagoginis universitetas, 2002 m.
    8. Aina Būdvytytė, KŪNO koncepto aksiologinis aspektas lietuvių ir vokiečių kalbose, Šiaulių universitetas, 2003 m.
    9. Vaida Drukteinytė, Sintagminiai veiksmažodinės metaforos požymiai, Klaipėdos universitetas, 2003 m.
    10. Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė, Aktualioji skaida lietuvių ir norvegų kalbose, Vilniaus universitetas, 2004 m.
    11. Danguolė Satkauskaitė, Rugsėjo 11-osios diskurso reikšminiai žodžiai vokiškoje spaudoje. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, 2005 m.

    Disertacijų gynimo komitetų narė

    A. Humanitarinių mokslų daktaro disertacijos:

    1. Daiva Murmulaitytė, Dabartinės lietuvių kalbos žodyno veiksmažodinių daiktavardžių semantinė ir statistinė analizė (priesagos -imas/-ymas ir galūnės -a vediniai), Lietuvių kalbos institutas, 1997.
    2. Ineta Savickienė, Lietuvio vaiko daiktavardžio morfologija, Vytauto Didžiojo universitetas, 1999.
    3. Jurgita Mikelionienė, Naujoji Lietuvos leksika (1991–96 m. kompiuterinio periodikos tekstyno pagrindu), Vytauto Didžiojo universitetas, 2000.
    4. Judita Džežulskienė, Lietuvių kalbos substantiva mobilia (mobilieji daiktavardžiai), Vytauto Didžiojo universitetas, 2001.
    5. Vilija Sakalauskienė, Valdymo semantinis laukas baltų kalbose, Lietuvių kalbos institutas / Vytauto Didžiojo universitetas, 2001.
    6. Ragnė Racevičiūtė, Anglų ir lietuvių kalbų somatinių frazeologizmų metaforinė motyvacija, Vilniaus universitetas, 2002.
    7. Rolandas Mikulskas, Koreliuotų nominacinių sistemų funkcionavimas lietuvių kalbos tarmėse, Lietuvių kalbos institutas/Vytauto Didžiojo universitetas, 2002.
    8. Jurgita Macienė, Lietuvių kalbos deminutyvų stilistika, Šiaulių universitetas, 2003.
    9. Zita Virginija Šimėnaitė, Daugiareikšmio žodžio semantika ir derivacija (Daiktavardžio širdis mikrosistema), Lietuvių kalbos institutas/ Vytauto Didžiojo universitetas, 2003.
    10. Reda Toleikienė, SIELA ir PROTAS lietuvių ir vokiečių kalbose, Šiaulių universitetas, 2004.
    11. Ona Laima Gudzinevičiūtė. Substantiva Communia lietuvių kalboje. Šiaulių universitetas, 2008.
    12. Gintarė Judžentytė, Latvių kalbos vietos prieveiksmiai: sinchronija ir diachronija, Vilniaus universitetas, 2009.
    13. Lina Plaušinaitytė, Jokūbo Brodovskio žodyno leksikografinis metodas, Vilniaus universitetas, 2010.
    14. Birutė Spraunienė, Apibrėžtumo žymėjimas lietuvių kalboje lyginant su danų ir kitomis artikelinėmis kalbomis, Vilniaus universitetas, 2011.
    15. Ona Petrėnienė, Mokslo populiarinamųjų tekstų kalbos ypatybės, Vilniaus universitetas, 2011.
    16. Skaistė Volungevičienė, Kolokacijų vertimo problemos. Gretinamoji vokiečių-lietuvių kalbų studija, Vilniaus universitetas, 2013.
    17. Erika Jasionytė-Mikučionienė, Gramatinimas lietuvių kalboje. Modalinių reikšmių susidarymas, Vilniaus universitetas, 2013.
    18. Markas Paura. Sąvokos „kompiuterių virusas“ semantinis laukas, Vilniaus universitetas, 2014.

    B. Humanitarinių mokslų habilituoto daktaro disertacijos:

    1. Vitas Labutis Lietuvių kalbos sintaksė. Vilniaus universitetas, 1994
    2. Kazimieras Župerka, Kalbos priemonių konkurencija kaip lietuvių kalbos stilistikos objektas, Vilniaus universitetas, 1995.
    3. Bonifacas Stundžia, Dabartinės lietuvių kalbos kirčiavimo sistema, Vilniaus universitetas, 1995.
    4. Vytautas Vitkauskas, Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas, Lietuvių kalbos institutas, 1999.
    5. Rūta Marcinkevičienė, Corpus Linguistics and the Usage of the Lithuanian Language / Tekstynas ir lietuvių kalbos vartosena, Vytauto Didžiojo universitetas, 2002.
    6. Aurelija Usonienė, Sintaksės ir semantikos sąveika. Jutimo ir suvokimo veiksmažodžiai lietuvių ir anglų kalbose, Vilniaus universitetas, 2002.

    Nuorodos, šaltiniai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius – 97% (+4921-0=4921 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 3% (+135-33=102 wiki spaudos ženklai).
    • Vladas Palubinskas – redaktorius – 2% (+107-50=57 wiki spaudos ženklai).