Fašizmas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Fašistai)

Fašizmas (itališkai fascismo) – sąvoka naudojama apibūdinti:

  1. dešiniosios pakraipos autoritarinį politinį judėjimą, kuris nuo 1922 m. iki 1943 m. valdė Italiją, vadovaujant Benito Musoliniui;
  2. komunistinėje propagandoje, pradedant Stalinu, visą antikomunizmą;
  3. naujesnėje nemarksistinėje fašizmo tyrinėtojų, tokių kaip Ernst Nolte, (maždaug nuo 1970-ųjų) – antiliberalias, antidemokratines ir antikomunistines ideologijas, įskaitant vokiečių nacionalsocializmą.

Itališkasis fašizmas

Italijoje fašistų politinis judėjimas susiformavo 1920-23 m., vadovaujant Benito Musoliniui. Benito Musolinis su savo bendraminčiais kritikavo silpną liberalų vyriausybę, socialistus, vėliau pradėjo kovą dėl valdžios. Fašistai pasiekė, kad 1922 m. spalio 29 d. Italijos karalius pavestų Musoliniui sudaryti vyriausybę. Gyvavo iki 1945 m. (Antrojo pasaulinio karo pabaigos).

Pavadinimas kilo iš Musolinio grupuotės, pasivadinusios Fasci di combattimento. Fasci reiškė Senovės Romoje naudotą valdžios simbolį.

Fašizmas artimas nacionalizmui, remiasi socialdarvinizmu, linkęs iškelti tam tikrą žmonių grupę – tautą. Tauta realizuojasi per valstybę, dėl to valstybės vaidmuo taip pat sureikšminamas. Valstybė fašizmui – vientisas organizmas, pagrįstas vientisa tauta. Tautos sureikšminimas pereina į agresyvų nacionalizmą. Šalia tautos ir valstybės fašizmui būdingas trečio elemento – vado, elitinės asmenybės – sureikšminimas. Lyderis prisiima atsakomybę, todėl kiti turi aklai vykdyti jo įsakymus. Ekonomika ir visuomeninis gyvenimas organizuojamas korporaciniu principu.

Fašizmo idėjų paplitimas

Ispanijoje po teisėto demokratinio socialdemokratinių jėgų atėjimo į valdžią rinkimų keliu 1936 m. prasidėjo dešiniųjų nacionalistinių jėgų maištas, perėjęs į pilietinį karą, daugiau ar mažiau atvirą užsienio valstybių – hitlerinės Vokietijos, fašistinės Italijos, TSRS karinį kišimąsi, pasibaigęs kairiųjų jėgų pralaimėjimu ir generalisimo Franco įsitvirtinimu valdžioje daugeliui dešimtmečių. Kai kurie istorikai ir autoritarinį prezidento Antano Smetonos, simpatizavusio Mussolini idėjoms, valdymo periodą linkę vadinti fašistiniu, tačiau, šiam režimui nebuvo būdingas Lietuvių tautinio išskirtinumo akcentavimas, represijos prieš kitaminčius, lyginant su aplinkiniais kraštais buvo menkokos, užsienio politika, ir norint, negalėjo tapti agresyvia, o opozicionieriams buvo palikta tam tikra veikimo laisvė. Dėl šių priežasčių A. Smetonos režimas laikytinas autoritariniu, tačiau besiskiriančiu nuo fašizmo.

Fašizmo nusikaltimai

Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos krematriumas
Vaizdas:Margraten Netherlands American Cemetery and Memorial.jpg
Karių, žuvusių II pasauliniame kare, kapinės

Fašistinės Italijos armija dalyvavo II pasauliniame kare ir Rytų fronte kaip hitlerinės Vokietijos sąjungininkė. Fašizmo bei jam giminingo nacizmo aukomis tapo milijonai įvairių tautybių gyventojų – skaičiuojama apie 50 mln. Išskirtinis tautinės neapykantos ir pigios politinės konjunktūros padiktuotas reiškinys – holokaustas.

Pasipriešinimas fašizmui

Nusikaltėliška karinga fašistinė ideologija sukėlė ne tik II pasaulinį, pasmerkusį pražūčiai milijonus piliečių, karą, bet ir atitinkamą pasipriešinimą. Geopolitiniame lygmenyje, TSRS susilaukė vakarų Sąjungininkų paramos ir II fronto atidarymo, pasibaigusiu hitlerinio bloko sutriuškinimu 1945 m. Prieš fašizmą priešinosi tiek valstybių koalicija, tiek ir pavieniai asmenys, bei pogrindinės antifašistinės organizacijos (surengusios net atentatą prieš Hitlerį), kurių daugelio veikla pasibaigė tragiškai.

Kita vertus, pasitaiko žmonių, daugiausia priklausantys jaunimo sluoksniams, kurie dėl įvairių priežasčių simpatizuoja fašizmui ir buriasi į neonacistinius sambūrius bei organizacijas. Daugelyje valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, tautinės neapykantos, karo kurstymas yra persekiojamas įstatymu, tad šitokios grupuotės balansuoja ant teisėtumo ribos. Vokietijoje menki neonacių išpuoliai – manifestacijos, sukelia dešimteriopai didesnes, tūkstantines protesto akcijas.

Antifašistinės interneto svetainės užsienyje

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose

Vikiteka



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+86-0=86 wiki spaudos ženklai).