Formulės 1 automobilis

Vikisritis: Formulė 1

Brawn GP automobilis

Formulės 1 automobilis – vienvietis, atviro monokoko sportinis automobilis atitinkantis FIA Formulės 1 reikalavimus (šnekamojoje kalboje vadinamas bolidu). Šiuolaikiniai Formulės 1 automobiliai pasižymi išorinėje automobilio pusėje esančiais ratais, dideliais priekiniais ir galiniais sparnais, bei varikliu įtaisytu už piloto. Formulės 1 taisyklės nustato, kad automobilį turi gaminti pati komanda, nors galima kitur užsisakyti atskirus komponentus.

Varikliai

BMW-Sauber ekipos variklis, naudotas 2006 m.

Ilgą laiką Formulės 1 automobiliai naudojo 3 litrų V10 formos variklius, tačiau nuo 2006 m. sezono FIA ėmėsi priemonių mažinti automobilių greitį ir mažino variklių galią. Tad nuo tų metų visos komandos naudoja 2,4 litrų V8 variklius. Nuo 2009 m. sezono visiems automobiliams buvo apribotas variklių sūkių skaičius iki 18 000 per minutę. Šiuo žingsniu FIA nori sumažinti ekipų išlaidas varikliams.

Pavarų dėžė

Formulės 1 ekipos naudoja pusiaus automatines pavarų dėžes, kurios turi 6 ar 7 pagindines ir vieną atbulinę pavarą. Nuo 2008 m. sezono pradžios viena pavarų dėžė turi būti naudojama ketveriose lenktynėse iš eilės. Šios taisyklės nusižengimas baudžiamas penkiomis starto pozicijomis.

Pakaba

Kiekviena komanda pati gamina savo automobilio pakabą arba perką ją iš kito gamintojo. Abu komandos automibiliai privalo būti identiški. Pakabos pagrindą sudaro anglies pluoštas; jis vertinamas dėl gero atsparumo smūgiams bei nedidelio svorio. Automobilio pagrindą sudaro vadinamasis monokokas – sudėtingos formos darinys, kurį sudaro piloto kabina, automobilių nosis, šoniniai skydai, variklio bei pavarų dėžės, sparnų tvirtinimo elementai. Prie monokoko tvirtinami visi už jo ribų esantys komponentai. Kokpito tvirtumą griežtai reguliuoja FIA – jis turi pereiti smūgio testus. Komandai modifikavus monokoka, testai turi būti pakartoti.

Aerodinamika

Sparnų naudojimas norint pagerinti automobilio sukibimą su danga pradėtas naudoti 7-jame dešimtmetyje Lotus, Ferrari ir Brabham komandų.

Nuo 2009 m. sezono FIA ėmėsi veiksmų mažinti automobilių greitį, tad priekiniai sparnai buvo praplėsti, o galiniai susiaurinti 25 cm. Taip pat buvo atsisakyta papildomų sparnelių naudojimo.

2011 m. sezone buvo įteisinta naujovė, pagal kurią, visoms komandoms leista naudoti reguliuojamą galinį sparną, vadinamą DRS sistema. Ji padeda tam tikrose iš anksto nustatytose trasos vietose sumažinti oro pasipriešinimą iš padidinti greitį. Kai tik lenktynininkas paliečia stabdžio pedalą, sistema išsijungia.

Vairaratis

Toyota ekipos naudojamas vairaračio mazgas

Pilotai turi didelę veiksmų laisvę valdydami automobilius vairaračiu. Juo pilotas ne tik vairuoja auromobilį, tačiau ir gali pakeisti priekinių sparnų padėtį, pakeisti kuro mišinį, pakeisti stabdžių spaudimą, susisiekti su komandos techninio aptarnavimo zona, įjungti KERS ir DRS sistemas ir kt. Ant vairaračio yra LCD ekranas, kuriame rodoma tokia informacija kaip greitis, sūkiai, ratų įveikimo laikai ir pan. Vairaračio mazgas sveria apie 1,3 kg, o jo kaina gali svyruoti apie 31 000 $.

Kuras

Kuras, naudojamas Formulės 1 lenktynėse, yra panašus į įprastą kurą, naudojamą paprastame transporte, tačiau su ypač griežta mišinio kontrole. Formulės 1 kuras turi turėti tik įprasto komercinio kuro mišinių. Jie sureguliuoti taip, kad suteiktų maksimalų efektyvumą bet kokiomis oro sąlygomis ir skirtingose trasose. Kurą šiuolaikinėje Formulėje 1 teikia tokios žinomos pasaulinės kompanijos kaip Elf, Shell, Mobil, Petronas.

Norint apsisaugoti nuo sukčiavimo FIA gali bet kuriuo metu paimti kuro mėginį iš automobilio ir patikrinti, ar mišinys sutampa su taisyklėmis. Dažniausiai šios taisyklės yra laikomasi, tačiau yra pasitaikę atveju, kuomet dėl kuro neatitikimo taisyklėms buvo pakeisti rezultatai. Tai įvyko 1997 m., kuomet suomiui Mika Hakkinen buvo atimta iškovota trečioji vieta Belgijos lenktynėse.

Padangos

Iki 2011 m. sezono Formulėje 1 visas komandas aptarnavo vienintelis padangų gamintojas, japonų firma Bridgestone. Nuo 2011 m. juos pakeitė italų kompanija Pirelli. Į kiekvieną etapą yra atvežama po du padangų tipus (minkštesnį ir kietesnį), kurį komandos pasirenka savo noru. Taip pat pristatomos ir šlapiam orui skirtos padangos. Nuo 2009 m. sezono Formulėje 1 naudojamos „slick“ tipo padangos be griovelių. Įvairių sudėčių padangos šonai yra nudažomi skirtingomis spalvomis, kad žiūrovams būtų lengviau atskirti, kokias padangas naudoja pilotas. Trečioje kvalifikacijos dalyje važiavę lenktynininkai privalo su tomis pačiomis padangomis startuoti lenktynėse, tuo tarpu kiti gali jas pasikeisti. Lenktynių metu kiekvienas pilotas turi bent kartą važiuoti abejais padangų tipais.

Stabdžiai

Formulės 1 ekipos naudoja diskinius stabdžius, kurie yra pritaikyti veikti net iki 1 000 laispnių pagal Celsijų temperatūroje. Stabdžių pagalba vidutiniškai Formulės 1 automobiliui sustabdyti nuo 100 iki 0 km/val reikia apie 17 m. Važiuojant 200 km/val greičiu automobiliui užtenka 2.9 s ir 65 m visiškam sustojimui.

Greitis

Šiuolaikiniai Formulės 1 automobiliai teoriškai gali pasiekti beveik 370 km/val greitį, tačiau lenktynėms sukonstruotas automobilis su sparnų pasipriešinimu retai pasiekia tokį greitį. Didžiausią greitį lenktynių metu 2004 m. Italijos GP metu pasiekė Antonio Pizzonia su Williams automobiliu – 369.9 km/val.

Važiuojant ne trasoje, o specialia tiesiąja BAR ekipa 2005 m. lapkričio 6 d. pasiekė 413 km/val greitį.

Įprastinėmis sąlygomis Formulės 1 automobilio greitėjimas yra toks: