Frida Rubiner
| Frida Rubiner | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1879 m. balandžio 28 d. Marijampolė, Rusijos imperija |
| Mirė | † 1952 m. sausio 22 d. Berlynas, Rytų Vokietija |
|
| |
| Veikla | Žurnalsitė, rašytoja, vertėja.
|
Frida Rubiner (vok. Frida Abramowna Rubiner) (1879 m. balandžio 28 d. Marijampolėje, Rusijos imperija - 1952 m. sausio 22 d. Berlyne, Rytų Vokietija) – Lietuvos žydų kilmės Vokietijos komunistinė rašytoja, žurnalistė, vertėja.
Biografija
Gimė 1879 m. balandžio 28 d. Marijampolėje. Vaikystėje lankė Kauno mergaičių mokyklą, kur mokėsi siuvėjos amato. 1899 m. išvyko į Šveicariją, kur pradėjo mokytis filosofijos Ciuricho universitete, tačiau 1900 m. nutraukė studijas ir išvažiavo mokytis į Berlyno Humboldtų universitetą. Mokydamasi, tuo pačiu dirbo siuvėja ir padavėja.
1906 m. įstojo į Vokietijos socialdemokratų partiją. 1908 m. išvyko gyventi į Frankfurtą prie Maino. 1911-1920 m. buvo susituokusi su eseistu Ludwig Rubiner. Per savo vyrą susipažino su įvairiais anarchistais ir komunistais. 1913 m. kartu su vyru apsigyveno Ciuriche, kur pradėjo versti rusų klasikų kūrinius į vokiečių kalbą.
1918 m. įstojo į Vokietijos komunistų partiją. 1919 m. išvyko į Maskvoje vykusį pirmąjį Kominterno kongresą. 1920-1922 m. gyveno Vienoje, kur dirbo Raudonosios vėliavos laikraščio redaktore. 1922-1924 m. dirbo korespondente Maskvoje. 1924-1929 m. aktyviai veikė partinėje veikloje įvairiuose Vokietijos miestuose bei vertė žymiausių komunistinių rašytojų tekstus į vokiečių kalbą.
1929 m. išvyko gyventi į Tarybų Sąjungą, kur iki 1930 m. dirbo Markso-Engelso institute. Nuo 1930 m. iki 1941 m. dirbo įvairiose spaudos įstaigose. 1941-1945 m. dirbo Raudonosios armijos politiniame skyriuje. Po karo dirbo Maskvos užsienio literatūros institute. 1946 m. buvo pakviesta grįžti į Rytų Vokietiją, padėti vietiniams komunistams. Grįžusi į Rytų Vokietiją iki 1950 m. dėstė komunistinėje partinėje mokykloje. Mirė 1952 m. sausio 22 d. Berlyne.
Nuorodos
Literatūra
- Frida Ichak: Aus dem Haushalte der Natur: (die Lehre von der Energie). Hillgers illustrierte Volksbücher, Bd. 86, Berlin/ Leipzig 1907.
- Frida Ichak: Optik. Hillgers illustrierte Volksbücher, Bd. 100, Berlin/ Leipzig 1908.
- Frida Ichak: Das Perpetuum mobile. Aus Natur und Geisteswelt, Bdch. 462, Leipzig/ Berlin 1914.
- Georg Rehberg: Untersuchungen zum Durchbiegungsverhalten zweischichtiger Dentalgipsproben in Abhängigkeit zur linearen Abbindeexpansion. Wissenschaft in Dissertationen; Bd. 51, Marburg 1995.
- Gottfried Hamacher unter Mitarbeit von André Lohmar, Herbert Mayer, Günter Wehner, Harald Wittstock: Gegen Hitler. Deutsche in der Résistance, in den Streitkräften der Antihitlerkoalition und der Bewegung »Freies Deutschland«. Kurzbiografien. (Reihe: Manuskripte/Rosa-Luxemburg-Stiftung; Bd. 53) Dietz, Berlin 2005, ISBN 3-320-02941-X. (PDF; 894 kB)
- Wolfgang Leonhard: Die Revolution entläßt ihre Kinder. Ullstein Verlag, ISBN 3-548-02337-1, S. 254.
- Hermann Weber Damals, als ich Wunderlich hieß. Vom Parteihochschüler zum kritischen Sozialisten. Die SED-Parteihochschule. Aufbau Verlag, Berlin 2002, ISBN 3-351-02535-1, S. 89.
- Joachim Hoffmann: Berlin-Friedrichsfelde. Ein deutscher Nationalfriedhof. Kulturhistorischer Reiseführer. Das Neue Berlin, 2001, ISBN 3-360-00959-2.
- Georg Rehberg: Hitlers Worte und Hitlers Taten. Verlag für fremdsprachige Literatur, Moskau 1944.
- Rubiner, Frida. In: Lexikon sozialistischer deutscher Schriftsteller. Leipzig 1964, S. 435–437 mit Bibliografie, S. 437.
- St. Weber: Rubiner, Frida, geb. Ichak. In: Geschichte der deutschen Arbeiterbewegung. Biographisches Lexikon. Dietz Verlag, Berlin 1970, S. 386 f.