Fuldos aktas
Fuldos aktas – du 1946 m. ir 1947 m. Mažosios Lietuvos tarybos pareiškimai, paskelbti Fuldoje (Heseno žemė, tuomet Vakarų Vokietijos amerikiečių okupacinė zona).
Pirmasis aktas
1946 m. lapkričio mėn. Vokietijoje atsikūrusi taryba pirmuoju aktu paskelbė Mažosios Lietuvos deklaraciją: 1919 m. Versalio taikos sutartimi tik iš dalies buvo patenkinti mažlietuvių reikalavimai – prie Lietuvos valstybės prijungtas tik Klaipėdos kraštas, už jos ribų liko Mažosios Lietuvos pagrindinė dalis – Karaliaučiaus kraštas. Reikalaujama TSRS administruojamą Karaliaučiaus kraštą prijungti prie atkurtos Lietuvos valstybės. Šis aktas, kaip Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto memorandumo priedas, 1949 m. buvo įteiktas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos vyriausybėms ir JAV Valstybės departamentui.
Antrasis aktas
1947 m. sausio 15 d. antruoju aktu „Mažosios Lietuvos lietuvių protestas“ mažlietuviai protestuoja dėl to, kad jų tėvynę Mažąją Lietuvą kolonizuoja rusai bei rusakalbiai. Prašoma Mažąją Lietuvą iki bus įgyvendintas reikalavimas sujungti su nepriklausoma Lietuvos valstybe pavesti valdyti Jungtinių Tautų komisijai.[1] Aktą pasirašė Valteris Didžys.
Šaltiniai
- ↑ Vytautas Šilas. Fuldos aktas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 285 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||