Gajus Saturninas Gimbutis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Gajus Saturninas Gimbutis

Gimė 1932 m. liepos 12 d.
Svėdasai, Anykščių raj.
Mirė 1995 m. lapkričio 18 d. (63 m.)
Kaunas

Veikla
Mokslininkas inžinierius energetikas, pedagogas

Gajus Saturninas Gimbutis (1932 m. liepos 12 d. Svėdasai1995 m. lapkričio 18 d. Kaunas) – Lietuvos inžinierius mechanikas, šiluminės technikos specialistas, šilumos energetikos tyrimų Lietuvoje pradininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Anykštėno Biografija

1951 m. baigė Svėdasų, Anykščių raj. vidurinę mokyklą 3-ojoje jos abiturientų laidoje. 19511956 m. mokėsi Kauno politechnikos institute, įgijo inžinieriaus mechaniko išsilavinimą.

19561958 m. G. S. Gimbutis dirbo Kauno pramonės įmonėse, 19581966 m. – Energetikos ir elektrotechnikos institute.

19661995 m., iki gyvenimo pabaigos, jis dėstė Kauno politechnikos institute (nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitetas), nuo 1968 m. buvo docentas, nuo 1987 m. – profesorius. Studentams jis skaitė šilumos ir masės mainų, šilumos transformacijos, dvifazių srautų termohidromechanikos kursus.

1963 m. G. S. Gimbutis G. Kržyžanovskio energetikos mokslinių tyrimų institute Maskvoje (Rusija) apsigynė disertaciją "Verdančių vandens-vandens atominių reaktorių cikloninių garo separatorių tyrimas", buvo technikos mokslų kandidatas.

19661970 m. jis buvo Mechanikos fakulteto prodekanas, 19851995 m. – Šiluminės energetikos katedros vedėjas.

1985 m. G. Kržyžanovskio energetikos mokslinių tyrimų institute Maskvoje (Rusija) jis apsigynė disertaciją "Šilumos mainų įrenginių elementų, laistomų gravitacine skysčio plėvele, šilumos atidavimas, esant įvairioms impulso ir pernešimo sąlygoms plėvelėje", buvo technikos mokslų daktaras, 1993 m. nostrifikuotas habilituotas technologijos mokslų, energetikos ir termoinžinerijos daktaras.

G. S. Gimbutis buvo labai produktyvus mokslininkas, jis laikomas šilumos energetikos tyrimų Lietuvoje pradininku. Jam priklauso 4 išradimai iš šaldymo ir šiluminės technikos.


G. S. Gimbutis taip pat yra naujos šilumos mainų krypties – šilumos mainų gravitacinėse skysčio plėvelėse – pradininkas ir vadovas. Jam vadovaujant buvo parengtos 6 daktaro disertacijos.

Jis vienas ir su kitais autoriais paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių, išleido monografiją, vadovėlių ir kitų mokomųjų leidinių.

G. S. Gimbučio moksliniai leidiniai:

  • 1974 m. – "Bendroji šiluminė technika" (vadovėlis).
  • 1983 m. – "Hidrodinamika ir šilumos mainai, esant gravitaciniam skysčio plėvelės tekėjimui" (monografija, kitas leidimas – 1988 m.).
  • 1989 m. – "Šiluminės technikos laboratoriniai darbai" (su Arvydu Adomavičiumi, mokymo priemonė).
  • 1993 m. – "Šiluminė technika" (su K. Kajučiu, K. Krukoniu, A. Pranckūnu ir P. Švenčianu, vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams), "Šilumos transformacijos pagrindai" (su Lionginu Narimantu Klimu ir Vytautu Dagiliu, vadovėlis).
  • 1994 m. – "Hidromechaninis šilumokaičių skaičiavimas" (mokymo priemonė).
  • 1995 m. – "Termohidromechanika : vienfazio srauto kursas technikos mokslų doktorantams" (mokymo priemonė).

Mirė 1995 m. lapkričio 18 d. Kaune. Palaidotas Kauno kapinėse.

Biografija

1951 m. baigė Anykščių raj. Svėdasų vidurinę mokyklą. 1956 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1963 m. G. Kržyžanovskio energetikos mokslinių tyrimų institute Maskvoje apsigynė disertaciją „Verdančių vandens - vandens atominių reaktorių cikloninių garo separatorių tyrimas“, technikos mokslų kandidatas. 1985 m. ten pat apsigynė disertaciją „Šilumos mainų įrenginių elementų, laistomų gravitacine skysčio plėvele, šilumos atidavimas, esant įvairioms impulso ir pernešimo sąlygoms plėvelėje“, technikos mokslų daktaras. 1993 m. nostrifikuotas habilituotas technologijos mokslų, energetikos ir termoinžinerijos daktaras.[1]

19561958 m. dirbo Kauno pramonės įmonėse, 19581966 m. Energetikos ir elektrotechnikos instituto darbuotojas. Nuo 1963 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) dėstytojas, 19661970 m. Mechanikos fakulteto prodekanas, 19851995 m. Šiluminės energetikos katedros vedėjas. Nuo 1968 m. docentas, nuo 1987 m. profesorius.

Svarbiausi darbai iš hidrodinamikos ir šilumos mainų. 4 išradimų autorius.[2]

Bibliografija

  • Bendroji šiluminė technika, vadovėlis, su kitais, 1974 m.
  • Šilumos mainai esant gravitaciniam skysčio plėvelės tekėjimui, 1988 m.
  • Šiluminės technikos laboratoriniai darbai, su Arvydu Adomavičiumi, mokymo priemonė, 1989 m.
  • Šiluminė technika, vadovėlis, su kitais, 1993 m.
  • Šilumos transformacijos pagrindai, su kitais, 1993 m.
  • Hidromechaninis šilumokaičių skaičiavimas, 1994 m.
  • Termohidromechanika, su kitais, 1995 m.

Šaltiniai

  1. Gajus Saturninas Gimbutis. Anykštėnų biografijų žinynas
  2. Stasys Šinkūnas. Gajus Saturninas Gimbutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 659 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+6334-21=6313 wiki spaudos ženklai).