Gandingos I piliakalnis
| Gandingos I piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai |
Gandingos piliakalnio su papiliu ir gyvenviete piliakalnis, | |
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Plungės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Nausodžio seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Gandinga | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 32 | |
| Aikštelės apimtis, m | 78×33 | |
| Priešpilis | 38×110–130 | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. pr. m. e. pabaiga – XIII a. | |
| Žvalgymo metai | 1949 m., 1964 m. | |
| Tyrimo metai | 1964 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė, Senkapis | |
| Unikalusis objekto kodas | 5468 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A791K1P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR782 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Gandingos I piliakalnis (arba Gondingos pilis) stūkso Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Gandingos kaimo rytiniame pakraštyje, Babrungo dešiniajame krante. Pasiekiamas iš plento 166 Plungė–Vėžaičiai pasukus dešinę link Stonaičių, už 670 m vėl pasukus į dešinę rytų kryptimi ir pavažiavus 430 m, už sodybos dešinėje paėjus 230 m į dešinę, į pietryčius.
Piliakalnis
Piliakalnį juosia upė ir supa daubos. Šlaitai statūs, 16–18 m aukščio. Piliakalnio aikštelė ovali, pailga pietų–šiaurės kryptimi, 78×33 m dydžio, 2 m žemesne pietine puse, su ryškiu kultūriniu sluoksniu. Aikštelės pietvakariniame pakraštyje yra apie 70 m ilgio ir 8 m pločio ir 1 m aukščio lanko pavidalo pylimas, už jo griovys ir dar vienas, žemesnis, pylimas nugriuvusia pietine puse. Aikštelės vakarų–šiaurės vakarų krašte supiltas 70 m ilgio, 4 m aukščio, 60 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas - 10 m aukščio. Šlaitai statūs, 32 m aukščio.[1]
Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra trapecijos formos papilys. Jo aikštelė orientuota šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi, yra 38 m ilgio (įskaičiuojant sunaikintą pylimą) ir 110 m pločio pietryčiuose bei 130 m šiaurės vakaruose. Aikštelės vakariniame krašte yra 0,8 m aukščio, 11 m pločio pylimas, už kurio iškastas 10 m pločio, 2 m gylio griovys; gynybiniai įtvirtinimai geriau išlikę šiaurės rytų krašte.
Piliakalnis labai apardytas arimų: nuskleisti pylimai, užlyginti grioviai. Aikštelės R ir PV kraštai nugriuvę kartu su čia buvusiais pylimais. Aikštelė ir dalis šlaitų dirvonuoja, kita apaugę lapuočiais.
Senovės gyvenvietė
Už papilio į šiaurės vakarus 4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, joje išliko iki 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. 400 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, į šiaurę nuo papėdės gyvenvietės yra V a. – XIII a. senkapis. Apie 0,84 km į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra kapinynas, už 2,4 km – alkakalnis, vadinamas Apieros kalnu.
Tyrimai
XX a. pradžioje į upę griūvančios aikštelės kraštą tyrinėjo Liudvikas Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.
Kapinyne aptikta XI a. - XII a. nedegintų mirusiųjų kapų. Surinkta įkapių ir pavienių V a. - VIII a. dirbinių: pasaginių segių, kryžinių smeigtukų, ietigalių, molinių svarelių ir kitų. Kai kurie daiktai apdegę.[2] Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, Šiaulių Aušros muziejus ir Žemaičių muziejus Alka.
Istorija
Gandinga priklauso seniausiam Lietuvos gyvenviečių tinklui, kuris formavosi dar valstybingumo susidarymo išvakarėse kaip gentinių susivienijimų centrų sistema, turinti ryškią gynybinę funkciją. Juosiama giliai įsirėžusių Babrungo slėnio kilpų, Gandinga praeityje garsėjo patogia gynybine padėtimi. Deja, rašytiniai šaltiniai apie tai labai skurdūs. Piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima Gondingos pilis.
Gandingos kūrimosi pradmenys, kaip ir vietovardžio kilmė, glaudžiai susiję su žemaičių etnogeneze ir kadaise čia gyvenusiais kuršiais. Tai liudija legendų gausa ir paplitę mitologiniai įvaizdžiai. Apie Gandingos piliakalnį yra surinkta net 14 legendų. Mitologiškai reikšminga yra ir paini Gandingos vandenų struktūra, kilpomis išraizgyta tarp sudėtingų paviršiaus formų. Rašytiniuose šaltiniuose yra žinių apie tai, kad Gandingos apylinkėje buvusi stabmeldžių šventykla, kurioje kūrenta šventoji ugnis. Gandingos mitologiją tyrinėjo L. Kšivickis, Norbertas Vėlius, Motiejus Valančius.
Kada įsikūrė pirmoji pilis, galima pasakyti tik apytikriai. Gandingos įtvirtinimų pradžia yra vėlyvesnė negu kai kurių ankstyvųjų nedidelių ir menkai stiprintų piliakalnių apylinkėje. Tačiau tarp didesnių sustiprėjusių genčių įrengtų piliakalnių su medžio ir žemės įtvirtinimų perimetrinėmis pilaitėmis, Gandingą galime laikyti viena ankstesnių. Kaip liudija senųjų gyventojų pėdsakų gausumas Babrungo paslėniais, Gandingoje įsitvirtinusios gentys racionaliai pasinaudojo patogiu vietovės reljefu ir gamtiniais turtais (augalija, gamtiškai drenuotais lydiminės žemdirbystės sklypais), todėl ilgainiui pralenkė daugelį aplinkinių genčių. Rasti radiniai apima I tūkstantmetį ir II tūkstantmečio pradžią, o laipsniškas jų gausėjimas IX a. – XIII a. rodo Gandingos komplekso svarbą bei gyventojų skaičiaus augimą.
Intensyvėjantys prekybos mainai bei kariniai konfliktai lėmė ankstyvas valstybingumo užuomazgas kuršių žemėse. Per daugelį šimtmečių trukusias kovas Žemaitijoje susiformavo bene tankiausias gynybinių įrenginių tinklas, kurio viena grandžių buvo medinė Gandingos pilis. Šiandien iš archeologinių radinių galima spręsti, kad Gandingos pilis buvo sunkiai prieinama, ir tik iš vakarų pusės.
Legendos
Pasakojama, kad piliakalnyje yra dideli požemiai, kuriuose tą kraštą užkariavę švedai paslėpė didelius turtus, o juos saugoti pavedė velniams. Turtų sargas pasirodantis prašmatnaus ponaičio pavidalu, naktį ateina pas arkliaganius ar piemenis ugnies savo pypkei.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Laivių piliakalnis 25 km Imbarės piliakalnis 19,5 km |
Gintališkės piliakalnis 17 km Surblių piliakalnis 9 km Nausodžio piliakalnis 1 km |
Stanelių piliakalnis 12 km Varkalių piliakalnis 0,6 km |
| |||||||
| Mišučių piliakalnis 21 km Kačaičių piliakalnis 21 km |
|
Getautės piliakalnis 33 km Lauko Sodos piliakalnis 30 km | |||||||||
| Gerduvėnų piliakalnis 26 km Antkalnio piliakalnis 31 km |
Žvaginių piliakalnis 16 km Pauškių piliakalnis 14 km |
Lekemės piliakalnis 6,5 km Stalgėnų piliakalnis 8 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 60 (Nr. 187)
- ↑ Gandingos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 405 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- M. Godliauskas Gondingos pilė // Szwiesa (Tilžė). 1888. Nr.3. P.91-94.
- Gondinga // Trimitas. 1921. Nr.47. P.22-26.
- I. Končius. Gondingos pilis // Lietuvos žinios. 1910. rugsėjo 25 d. (spalio 8 d.). P.3
- Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. p. 29, 30, 38, 80, 87.
- Kšivickis L. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. p. 29, 30, 39, 88-89.
- Кживицкий Л. Жмудские пилькалнисы // Известия Императорской археологической коммиссии. Санкт-Петербург. Выпуск 29, 1909. с. 99, 128.
- Kumšlytis L. Gondingos senovės liekanos // Šiaulių metraštis. Šiauliai, 1933. Nr. 4, p. 24–36.
- Labanauskas K. Gandingos piliakalnio šlaitų tvirtinimas ir teritorijos sutvarkymas Plungės rajone. Paruošiamieji darbai. Istorinė apybraiža. Tomas II. V., 1985 (VAA. F. 5, b. 3556 A).
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 157.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p. 60.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
- Ramanauskas V., Balčiūnas V. Gandingos piliakalnio šlaitų tvirtinimas ir teritorijos sutvarkymas Plungės rajone. Paruošiamieji darbai. Fotofiksacija. Tomas VI. V., 1984. (VAA. F. 2, b. 1128-1).
- Gandingos piliakalnio su gyvenviete A791KP tvarkymo darbai 2004 m. gegužės 19-21 d.
| ||||||