Gardino apskritis (LDK)

Gardino apskritis (LDK) brus. Гарадзенскі павет lenk. Powiat grodzieński
←   ← 1413 – 1793 →
Apskritis LDK sudėtyje 1413-1793 m.
Administracinis centras:	Gardinas
1413-1793:	Trakų vaivadija
Plotas:	11 700 km² ({{{plotasmetai}}})

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]]

Apie 1919-1939 m. Antrojoje Lenkijos Respublikoje egzistavusią apskritį žr. Gardino apskritis.

Gardino apskritis (brus. Гарадзенскі павет, lenk. Powiat grodzieński) - LDK Trakų vaivadijos nuo 1413 iki 1793 m. istorinis teritorinis vienetas egzistavęs dabartinės Baltarusijos šiaurės vakaruose, Lenkijos šiaurės rytuose ir Lietuvos pietvakariuose. Apskrities centras buvo Gardino miestas. Šiaurėje ribojosi su Trakų apskritimi, vakaruose su Palenkės vaivadijos Bielsko žeme ir Prūsijos karalyste, pietryčiuose su Naugarduko vaivadijos Valkavisko apskritimi ir rytuose su Vilniaus vaivadijos Lydos apskritimi.

Istorija

Apskritis įkurta 1413 m., kai pagal Horodlės sutartį buvo panaikintos Lietuvos kunigaikštystė, Trakų kunigaikštystė ir Gardino kunigaikštystė bei sudarytos Vilniaus ir Trakų vaivadijos. Prieš kunigaikštysčių panaikinimą apskrities vietoje egzistavo Gardino kunigaikštystė. Apskritis tapo naujai įkurtos Trakų vaivadijos dalimi. 1422 m. Melno taikos sutartimi prie apskrities buvo prijungta dalis jotvingių gyventų žemių - Dainava. Per 1564–1566 m. administracines reformas apskritis gavo bajorų savivaldos teises, teritorija mažai pakito. XVII a.–XVIII a. didžiąją dalį apskrities ploto sudarė Gardino ekonomijos žemės. 1775 m. įvyko apskrities dūmų surašymas.

Apskritis iki 1793 m. priklausė Trakų vaivadijai, 1793–1794 m. pradžioje – Gardino vaivadijai, 1795 m. ją užėmė Rusijos imperija, Užnemunės dalis perduota Vygrių apskričiai.1793 m. iš apskrities buvo sukurta nauja Gardino vaivadija, kurią po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. pasidalino Prūsijos karalystė ir Rusijos imperija.

Suskirstymas

Apskritį sudarė 5 seniūnijos: Gardino, Pervalko, Pilypavo, Prieraslio ir Vasilkuvo seniūnijos.

Didžiausios apskrities gyvenvietės buvo: Adelskas, Halinka, Indura, Krinkai, Leipalingis, Luna, Mastai, Pervalkas, Sapackinė, Skidlius, Sokulka, Supraslis, Vasilkuvas, Veisiejai, Vileika Berastavica ir Zabluduvas.

• 

  Apskrities vėliava XVI-XVIII a.

• 

  Apskrities vėliava

Šaltiniai

• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі — Кадэнцыя. — Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. — 684 с.: іл. ISBN 985-11-0314-4.
• Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 3: Гімназіі — Кадэнцыя / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. — Мн.: БелЭн, 1996. — 527 с.: іл. ISBN 985-11-0041-2.