Gasparas Spudas
Gasparas Spudas | |
---|---|
| |
Gimė | 1891 m. sausio 3 d. Pakruojo rajone, Gataučių k. |
Mirė | † 1960 m. sausio 23 d. Linkuva |
| |
Tėvas | Antanas Spudas |
Motina | Teodora Šomkaitė-Spudienė |
Gasparas Spudas (1891 m. sausio 3 d. Pakruojo rajone, Gataučių k. – 1961 m. sausio 23 d.) – kunigas
Gyvenimo kelias
Gasparas gimė ūkininkų Antano Spudo (1851–1927) ir Teodoros Spudienės (Šomkaitės, 1866–1952) gausioje šeimoje. Turėjo net dvylika brolių ir seserų: Teodora Zislava Spudaitė (1885–1953) – vienuolė nazaretietė, Felicija Spudaitė (Cesilija, 1897–1899), Elena Spudaitė (Aliutė, 1899–1973) – vienuolė, Rozalija Bičkūnienė (Spudaitė, 1888–1977), Kazimiera Spudaitė (1889–1974), Emilija Pupinienė (Spudaitė, 1892–1978), Liucija Spudaitė (1894–1976), Petras Spudas (1886–1887), Teklė Spudaitė (1902–1925), Antanas Spudas (1904) (1904–2003), Baltras Spudas (1906–1994).
Apie du pusbrolius žydų gelbėtojus iš Gataučių kaimo
Mano prosenelė iš Gataučių kaimo, kurios namą remontuojame ir kuriame kada nors gyvensime buvo Emilija Spudaitė. Emilijos vyriausiasis brolis buvo kunigas Gasparas Spudas. Prieš dvi savaites visiškai atsitiktinai sužinojau, kad karo metais jos brolis Gasparas gelbėjo žydus.
Iš Krekenavos parapijos, kurios klebonu Gasparas buvo karo metais istorijos: Atsiliepęs į pusbrolio Ignaco Spudo prašymus pagelbėti, matydamas baisėjančią situaciją pats ėmė slapstyti visus persekiojamuosius, ieškojo jiems priglaudimo kaimiškose, atokiose parapijos vietovėse, išrašinėjo gimimo liudijimus, kai kuriuos net – krikštijo. Iš didelės Krekenavos žydų bendruomenės, keliolika išgelbėtųjų iki pat kunigo Gasparo mirties siuntė padėkos laiškus iš Izraelio, Anglijos, Amerikos.
Jo sūnėnas Juozas Bičkūnas rašė: Kunigas Gasparas Spudas Krekenavoje padėjo pasislėpti keletui žydų, kurie gyveno jo žinioje kaimuose pas gerus žmones. kai kuriuos vėliau pakrikštijo. Vienas tų išsaugotų žydų, buvęs Krekenavos kirpėjas, vėliau dirbo Tarybinių ūkių tresto buhalteriu ir pabėgo į Angliją, iš kur kunigui Gasparui parašė padėkos laišką“. Kunigas Gasparas Spudas mirė 1960 metais ir yra palaidotas Linkuvos kapinėse.
Prieš kelias savaites sužinojau, kad šis laiškas yra Krekenavos bazilikos archyve. Gavau pažadą, kad po bazilikos remonto galėsiu šį laišką pamatyti.
Gasparo ir mano prosenelės Emilijos antros eilės pusbrolis Kunigas Ignacas Spudas praėjus 54 metams po mirties, 2016 metais buvo apdovanotas žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už tai, kad nuo 1943-iųjų vasaros iki 1944-ųjų lapkričio, gelbėdamas nuo pražūties, slapstė Sarą Grosmanaitę (Raf). Jo tėvai yra palaidoti Gataučių kaime, ant kalnelio, prie Beržtalio upelio.
Geri darbai dažniausiai yra daromi tyliai. Apie Gasparą Spudą sužinojau 2020 metais, apie Ignacą Spudą - 2015 metais.
1891 metų sausio 6 dieną Linkuvos bažnyčios klebonas Pranciškus Jasenskis su visomis apeigomis pakrikštijo kūdikį, suteikdamas Gasparo vardą. Linkuvos apskrities valstiečių Antano ir Teodoros Šomkaitė Spudų sūnus gimė 1891 metų sausio 5 dieną Linkuvos parapijos Gataučių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Gasparas Vaškevičius ir Valerija Spudaitė.