Gedrosija

Senovės Irano regionas: Gedrosija
Šalis	Iranas (Sistanas ir Beludžistanas), Pakistanas (Beludžistanas)
Tautos	mundai, brahujai
Valstybingumas	Parataradža (I-III a.)
Miestai	Pura
Vėlesnis pav.	Beludžistanas
Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija

Gedrosija (senovės gr. Gedrosia), kitaip Maka – senovinis regionas dabartiniame pietų Irane ir Pakistane (atitinka šių valstybių Beludžistano provincijas). Islamo laikais Gedrosija tapo vadinama Beludžistanu.

Geografija

Gedrosija – kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Palei visą jūrą eina Makrano kalnai, atskiriantys siaurą pakrantės ruožą. Rytuose regioną uždarė Kirtaro kalnai, kurie atskyrė jį nuo Indo slėnio (Sindo regiono). Šiaurės rytuose buvo kitas kalnuotas kraštas – Arachosija. Didelę regiono dalį užėmė dykumos, kurios jį atskyrė nuo Drangianos šiaurėje. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų ir dykumų lėmė nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą. Vakaruose Gedrosija siekėsi su Persija.

Istorija

Senieji gyventojai

Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo mundai, o vėliau, apie 4000 m. pr. m. e. į šias teritorijas atėjo dravidai, apgyvendinę regioną. Apie IV–III tūkst. pr. m. e. Gedrosijoje susiformavo žemdirbių gyvenvietės, priklausiusios neolitinėms Beludžistano žemdirbių kultūroms. Šios gyvenvietės vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp Mesopotamijos ir Indo slėnio (Ankstyvosios Harapos kultūros): keliai iš Šachadado ėjo per Gedrosiją. Tai IV tūkst. pr. m. e. ilgainiui leido susiformuoti savarankiškai Gedrosijoje Amri kultūrai.

Nuo maždaug 2600 m. pr. m. e. Gedrosija buvo stipriai veikiama Indo slėnio civilizacijos. Prekybiniams keliams persikeliant į jūrą, išaugo Gedrosijos pakrantės svarba, čia atsirado svarbūs tranzitiniai uostai, statyti Indo civilizacijos miestų pavyzdžiu. Šis laikotarpis iki maždaug 2000 m. pr. m. e. vadinamas Kuli kultūra.

Apie 2000 m. pr. m. e. čia iš šiaurės atėjo iranėnai, kurie pamažėle išstūmė ar asimiliavo vietinius dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais brahujais. Iranėnai suformavo dabartinių puštunų protėvius, kurie vėlesniuose graikų raštuose buvo įvardijami kaip paraitakenoi.

Persų ir graikų valdymas

VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko Achemenidų imperijai ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos.

Po neilgo Seleukidų valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip indo-skitai ir indo-partai. Nuo I a. čia susiformavo atskira vietinė valstybė, kurios valdovai indų tekstuose vadinami Parataradža (Pāratarāja). Ji egzistavo iki III a., kol ją nukariavo Sasanidai. Šie krašte įkūrė Mokrano satrapiją.

Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo arabai, kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų seldžiukų, iš vakarų regioną apgyvendino beludžiai, kurie davė regionui naują vardą – Beludžistanas.