Gegužės 24
Jump to navigation
Jump to search
Bal – Gegužė – Bir | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | 31 | ||||
2023 |
Gegužės 24 yra 144-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 145-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 221 diena.
Informacija[taisyti]
Šventės[taisyti]
(kol kas neįvestos)
Vardadieniai[taisyti]
Joana Žaneta Vincentas Vilmantas Gina Gerardas Žana
Šią dieną Lietuvoje[taisyti]
Įvykiai[taisyti]
- 1867 – Vilniaus senovės muziejuje atidaryta viešoji biblioteka;
- 1993 – Klaipėdoje atidengtas paminklas, skirtas nežinomų prancūzų, 1871 metų karo belaisvių, stačiusių Vilhelmo kanalą ir čia žuvusių, atminimui;
- 1997 – atidengtas geografinį Europos centrą žymintis akmuo tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Šį centrą 1989 metais nustatė Prancūzijos nacionalinės geografijos institutas;
- 2003 – Andrius Kubilius Tėvynės sąjungos pirmininko poste pakeitė dešimt metų jai vadovavusį Vytautą Landsbergį.
Gimimo dienos[taisyti]
- 1844 m. – Juozapas Radziukynas, mokytojas ir kraštotyrininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis, Lietuvių mokslo draugijos narys, knygnešių rėmėjas (m. 1925 m.).
- 1848 m. – Jonas Užupis, Romos katalikų kunigas, lietuvių poetas ir vertėjas, tautosakininkas, dramaturgas (m. 1917 m.).
- 1859 m. – Kazys Erkumas, Lietuvos knygnešys (m. 1946 m.).
- 1864 m. – Sofas Otas Miuleris, danų archeologas, Danijos karališkosios mokslų ir literatūros akademijos narys (m. 1934 m.).
- 1893 m. – Juozas Balčiūnas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m. 1969 m.).
- 1897 m. – Juozas Gabrys, Lietuvos karininkas, statybos inžinierius, kelininkas, habilituotas daktaras (m. 1963 m.).
- 1918 m. – Katarina Szelinski-Singer, vokiečių skulptorė.
- 1934 m.:
- Rolandas Butkevičius, Lietuvos aktorius (m. 1989 m.).
- Vytautas Kazimieras Augustaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1937 m. – Povilas Gaidys, Lietuvos teatro režisierius, teatro ir kino aktorius.
- 1939 m.:
- Algimantas Dziegoraitis, Lietuvos teisininkas, advokatas, teisėtyrininkas administratyvistas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto docentas (m. 2007 m.).
- Antanas Juozas Kazakevičius, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1940 m. – Andrius Gediminas Gudaitis, Lietuvos architektas.
- 1941 m. – Vytautas Koncevičius, Lietuvos laisvės gynėjas, Sausio 13-osios auka (m. 1991 m.).
- 1944 m. – Juozas Lingė, Lietuvos ūkio ir politinis veikėjas.
- 1947 m. – Vladas Baranauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius.
- 1950 m.:
- Remigijus Vilkaitis, lietuvių aktorius, teatro pedagogas, buvęs kultūros ministras.
- Stanislovas Tamolis, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1951 m. – Michailas Garberis, nuo 1975 m. grupės Hiperbolė vokalistas (tenoras) ir lyderis. 2003 m. vasario 3 d. buvo apdovanotas LDK Gedimino ordinu, (Riterio kryžiumi). Į grupę atėjo pakviestas Viktoro Prapro, su kuriuo susipažino berniukų chore Ąžuoliukas, šiame chore dainavo net 17 metų. 1977 m. po skandalo dėl kelių konkurse sugrotų užsienietiškų dainų pakeitė iki tol buvusį vadovą V. Praprą. Kaip ir kiti grupės nariai kūrė dainas ("Išgalvotas gyvenimas", "Romansas", "Kaip gera turėti namus", "Be kraičio" ir kt.).
- 1952 m.:
- Leonas Andrejauskas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- Petras Ubartas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m. – Janina Akstinavičienė, pedagogė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja (m. 2004 m.).
- 1956 m.:
- Romualdas Kulvinskis, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vladas Petkevičius, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1959 m. – Saulius Šiurys, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m.:
- Algis Aliukevičius, agronomas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Arvydas Akstinavičius, gydytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Sigutė Vižinytė, gydytoja, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1961 m. – Remigijus Grigaliūnas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1969 m.:
- Rimtautas Pečeliūnas, Lietuvos pedagogas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas.
- Ričardas Dulskas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Rytis Paulauskas, lietuvių teisininkas, diplomatas.
- 1973 m. – Živilė Baikštytė, Lietuvos baleto artistė.
- 1978 m. – Tomas Kuzminskis, Lietuvos kurčiųjų orientacininkas.
- 1979 m. – Osvaldas Kurauskas, buvęs krepšinio žaidėjas iš Lietuvos. Krepšininko karjerą pradėjo Klaipėdos Vytauto Knašio krepšinio mokykloje. 2009–2010 m. sezono viduryje patirta trauma privertė krepšininką baigti profesionalią karjerą. 2010 m. liepos pabaigoje tapo Klaipėdos "Neptūno" direktoriumi.[1].
- 1983 m. – Žydrūnas Karčemarskas, Lietuvos futbolininkas. Pagrindinis Lietuvos nacionalinės rinktinės vartininkas.
- 1985 m. – Aidas Fabijonas, futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje Lietuvos futbolo LFF I lygos klube FK Tauras. Anksčiau žaidė FK Šilutėje.
Mirtys[taisyti]
- 1377 m. – Algirdas, Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo kelias dukteris ir 6 ar 7 sūnus, iš kurių žinomiausi yra Jogaila, Skirgaila ir Švitrigaila (g. 1296 m.).
- 1745 m. – Karolis Bartoldas, dramų autorius (g. 1680 m.).
- 1850 m. – Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila, Lenkijos karalystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas, generolas (g. 1778 m.).
- 1927 m. – Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, Lietuvos tapytojas, grafikas (g. 1869 m.).
- 1954 m. – Jonas Grinius, Lietuvos knygnešys, visuomenės veikėjas (g. 1877 m.).
- 1958 m. – Karolis Didžiulis, Lietuvos sovietinis veikėjas (g. 1894 m.).
- 1967 m. – Feliksas Daugėla, Lietuvos geodezininkas, vienas pirmųjų lietuviškų spektaklių režisierių ir vaidintojų (g. 1887 m.).
- 1987 m. – Juozas Kreivėnas, pedagogas, vargonininkas, chorvedys, muzikologas (g. 1912 m.).
- 1998 m. – Jurgis Algimantas Zaviša, dailininkas architektas, buriuotojas, Lietuvos ir Neringos miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).
- 2006 m. – Antanė Kučinskaitė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1915 m.).
- 2009 m. – Jurgis Gaižauskas, kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas (g. 1922 m.).
Šią dieną pasaulyje[taisyti]
Įvykiai[taisyti]
- 1153 – Malkolmas IV tampa Škotijos karaliumi;
- 1430 – Burgundijos kunigaikščio pajėgos į nelaisvę paima Žaną d'Ark;
- 1738 – įkurta Metodistų bažnyčia;
- 1844 – Samuelis Morzė, gavęs finansavimą iš JAV vyriausybės, pirmą kartą telegrafu perdavė žinią iš Vašingtono į Baltimorę;
- 1943 – Jozefas Mengelė tampa vyriausiuoju Aušvico koncentracijos stovyklos mediku;
- 1956 – Lugane (Šveicarija) įvyko pirmasis Eurovizijos dainų konkursas;
- 1999 – Ukrainoje po žeme sprogus dujoms žuvo 39 šachtininkai.
Gimimo dienos[taisyti]
- 1686 m. – Daniel Gabriel Fahrenheit, vokiečių fizikas ir inžinierius, 1714 metais pirmasis pagaminęs gyvsidabrio termometrus (m. 1736 m.).
- 1743 m. – Žanas Polis Maratas, vienas Prancūzijos revoliucijos lyderių[2] (m. 1793 m.).
- 1819 m. – Viktorija, ilgametė Anglijos karalienė. Tai ilgiausiai soste išbuvusi Anglijos karalienė (m. 1901 m.).
- 1940 m. – Josifas Brodskis, rusų poetas, rašęs ir anglų kalba, vertėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1996 m.).
- 1941 m. – Bob Dylan, amerikiečių kilmės dainininkas, dainų autorius, poetas ir dailininkas, kuris jau penkis dešimtmečius yra svarbi figūra populiariojoje muzikoje.
- 1942 m. – Hannu Olavi Mikkola, suomių lenktynininkas. Pasaulio ralio čempionate Mikkola dalyvavo nuo 1973 m. iki 1993 m. 1983 m. Mikkola, vairuodamas Audi Quattro automobilį tapo pasaulio ralio čempionu, 1979 m., 1980 m. bei 1984 m. galutinėje čempionato įskaitoje liko antras. Iš viso per savo karjerą Mikkola laimėjo 18 Pasaulio ralio čempionato etapų.
- 1943 m. – Svenas Aukenas, politologas, Danijos politikas.
- 1945 m. – Priscila Presli, JAV aktorė.
- 1966 m. – Erikas Kantona, garsus ir kontroversiškas dešimto dešimtmečio prancūzų futbolininkas.
- 1969 m. – Ričas Robinsonas, JAV grupės „The Black Crowes“ gitaristas.
- 1974 m. – Ruslana, Ukrainos atlikėja, išgarsėjusi po pergalės 2004 m. Eurovizijos dainų konkurse.
- 1979 m. – Tracy Lamar McGrady, JAV krepšininkas, kuris į NBA pateko tiesiai po vidurinės mokyklos baigimo. Pagal rezultatyvumą vienas iš pirmaujančių lygoje 2001–2006 m.
- 1980 m.:
- Cecilia Cheung Pak-Chi, Honkongo aktorė[3].
- Tor Atle Gabrielsen-Andersen, Norvegijos progresyviojo power metalo grupės Communic būgnininkas.
- 1981 m. – Kenanas Bajramovićius, Bosnijos krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis Vilniaus "Lietuvos ryto" klube.
Mirtys[taisyti]
- 1351 m. – Ali I Abdal Hasanas, nuo 1331 m. Marinidų dinastijos Maroko sultonas (g. 1297 m.).
- 1543 m. – Mikalojus Kopernikas, lenkų astronomas, Matematikas ir ekonomistas, paskelbęs heliocentrinę Saulės sistemos teoriją (g. 1473 m.).
- 1734 m. – Georg Ernst Stahl, chemikas, medikas[4] (g. 1659 m.).
- 1974 m. – Edward Kennedy "Duke" Ellington, amerikiečių džiazo kompozitorius, pianistas ir orkestro vadovas. Duke Ellington žinomas kaip vienas įtakingiausių džiazo, o gal ir visos amerikiečių muzikos, figūrų (g. 1899 m.).
- 1995 m. – Haroldas Vilsonas, ekonomistas, vienas žymiausių XX amžiaus Didžiosios Britanijos politinių veikėjų (g. 1916 m.).
- 2008 m. – Robert Knox, anglų aktorius[5] (g. 1989 m.).