Gelgaudiškis
Gelgaudiškis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
![]() | ||||||||||||||||
![]() Gelgaudiškio dvaro rūmai | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Gelgaudiškio seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 1 572 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-71085 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
GelgaudiškisVikiteka |
Gelgaudiškis – miestas Šakių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante, ant upės šlaito ir pakalnėje. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno). Miesto gatvių tinklas stačiakampis.
![]() |
![]() |
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]()
|
![]() |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Kultūros centras |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Miestas įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje eglė – skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m. Miške yra miško parko pažintinis takas, atsiveria paukščių regykla. Yra molio telkinys.
Aplinkinės gyvenvietės[taisyti] | |||||||||||
![]() |
Skirsnemunė 5 km | Branduoliškiai 5 km | ![]() | ||||||||
Jurbarkas 14 km |
|
Voniškiai 7 km | |||||||||
ŠAKIAI 15 km | Bizieriai 14 km |
|
Istorija[taisyti]
Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa V–X a. 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra I tūkstm. pirmosios pusės – XV a. Maštaičių piliakalnis. XV a. pabaigoje čia būta Skirsnemunės dvaro, kurį apie 1413–1414 m. įkūrė Jurgis Gedgaudas. Ldk Aleksandras 1504 m. rugpjūtį Gedigaudiškio palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data.
Nuo XVI a. Gelgaudiškio dvaro savininkais buvo Sapiegos, Masalskiai, Oziemblovskiai, Gelgaudai, Zabielos, Čartoriskiai. 1578 m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, 1691 m., 1789 m. perstatyta, 1864 m. sudegė. 1635 m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. 1655 m. Gelgaudiškį nusiaubė Švedijos kariuomenė. XVIII a. pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. XVIII a. pabaigoje Užnemunę užėmus Prūsijai, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių giminė.
1819 m. veikė parapinė mokykla, 1837 m. atkurta, apie 1867 m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo 1822 m. – evangelikų mokykla. Per 1831 m. sukilimą ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi Antanas Gelgaudas su savo kariuomene. 1864–1904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kun. Pranciškus Būčys, M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. 1905 m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų.
1842–1846 m. ant Nemuno šlaito pastatyti neoklasicistiniai Gelgaudiškio dvaro rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. 1868 m. pastatyta Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. 1898 m. Žemutinį Gelgaudiškį su dvaro pastatais įsigijo dvarininkai Komarai už įspūdingą 1 mln. rublių sumą. Tai buvo privati valda iki 1922 m., kai buvo įvykdyta žemės reforma, dvaras išparduotas, o rūmuose įsteigta vaikų prieglauda, veikusi iki ankstyvo sovietmečio.
1927 m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių Lietuvoje plytinė. Per I pasaulinį karą buvo įkurta ir sovietmečiu veikė vaikų prieglauda.
1946 m. įsteigta biblioteka. Po II pasaulinio karo Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1957–1999 m. veikė ligoninė. 1958 m. gegužės 15 d. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete, atgavus Nepriklausomybę tapo miestu. 2003 m. patvirtintas Gelgaudiškio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1863–1915 m. | Gelgaudiškio valsčiaus centras | Naumiesčio apskritis | |
1919–1950 m. | Šakių apskritis | ||
1950–1953 m. | Gelgaudiškio apylinkės centras | Šakių rajonas | Kauno sritis |
1953–1958 m. | |||
1958–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Gelgaudiškio apylinkės centras | ||
1995– | Gelgaudiškio seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Gelgaudiškis – dvarininkinis vietovardis. XV a. pradžioje Jurgis Gedgaudas dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs Skirsnemunės dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo Gedgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškis (pirmąkart tokiu vardu minimas 1504 m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo 1599 m.). Tačiau galimas variantas, kad vietovė pavadinta ne pagal Gedgaudą, bet pagal XVIII a. vietovę valdžiusį Gelgudą (tikriausiai apslavinta Gelgaudo forma).[5]
Gyventojai[taisyti]
1599 m. miestelyje buvo 12, kaime – 20 dūmų. 1827 m. Aukštajame Gelgaudiškyje buvo 45, Žemajame – 176 gyventojai.
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m. | ||||||||
1827 m. | 1893 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1977 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
231 | 3 700 | 691 | 613 | 1 212 | 1 732 | 1 900 | ||
1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
2 018 | 2 310 | 2 724 | 2 029 | 1 879 | 1 761 | 1 572 | ||
|
Žymūs žmonės[taisyti]
Gelgaudiškyje gimė:
- Edgaras Pilypaitis, Šakių rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
Sportas[taisyti]
- FK Gelgaudiškis (futbolas)
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Gelgaudiškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Гѣльгудышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 949 psl. (rus.){{#subobject:Gelgaudiškis (Гѣльгудышки, ESBE) |Straipsnis=Gelgaudiškis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Гѣльгудышки |Žodyno tomas=Т. 9А (18) |Žodyno puslapis= 949 psl. }}
- ↑ Gelgaudiškis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Gelgaudiškis loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 67–69 psl.
- Gelgaudiškis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 468 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 190 psl.
- Gelgaudiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 511 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Gelgaudiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 595 psl.
- Gelgaudiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 37 psl.
- Gelgaudiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 543 psl.
- Gelgaudiškis. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 311 psl.
- Gelgaudiskis.lt
- Gelgaudiškio istorija
|