Genovaitė Gokaitė-Maironienė

Genovaitė Gokaitė-Maironienė (g. 1941 m. birželio 17 d. Skapiškyje, Rokiškio apskritis) – Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė.

Biografija

Tėvas Albinas Gokas (1899–1957) buvo vargonininkas – Juozo Naujalio mokinys, vargonininkavo Antašavoje (bažnytinį chorą parengė 1928 m. visos Lietuvos dainų šventei Kaune), Pagiriuose, Dotnuvoje, Skapiškyje ir Kupiškyje. Abi dukterys – Irena ir Genovaitė – iš tėvo paveldėjo muzikinius sugebėjimus ir tapo dirigentėmis. 1947–1958 m. Genovaitė mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, 1958–1962 m. Panevėžio muzikos technikume (E. Jakštienės choro dirigavimo klasė). 1962–1967 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. Liongino Abariaus klasė).

1967–1970 m. Klaipėdos politechnikumo dėstytoja ir meno kolektyvų vadovė. Vadovavo moksleivių mišriajam chorui (50-70 dalyvių), dėstytojų kameriniam chorui, merginų ir vaikinų vokaliniams ansambliams. Moksleivių choras respublikinėse ir zoninėse apžiūrose pelnė prizinių vietų, choras ir kiti kolektyvai surengė nemaža koncertų.

1967–1986 m. Klaipėdos liaudies operos chormeisterė-dirigentė ir režisieriaus asistentė. Nuo 1986 m. mišriojo choro „Klaipėda“ chormeisterė-dirigentė. Choro meno vadovui ir vyr. dirigentui Kaziui Kšanui padėjo kolektyvą parengti dainų šventėms, konkursams ir koncertams Lietuvoje bei užsienyje. 1970–1974 m. Klaipėdos 2-osios vaikų muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja, berniukų choro „Gintarėlis“ chormeisterė. 1976–1984 m. vadovavo Klaipėdos 41-osios profesinės technikos mokyklos moksleivių ir darbuotojų mišriajam chorui, prijungtam prie dainų ir šokių liaudies ansamblio (meno vadovas ir dirigentas Algirdas Vyžintas). Ansamblis dalyvavo 1980 m. respublikinėje dainų šventėje. 1989–1991 m. Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių mišriojo choro vadovė – kolektyvą parengė 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei Vilniuje.

Nuo 1991 m. Kretingos Pranciškonų vienuolyno didžiojo choro vadovė. Su Žemaitijos mišriaisiais ir vaikų chorais, Klaipėdos muzikinio teatro solistais ir orkestru bei vargonais parengė Alvido Remesos oratoriją „Šventas Pranciškus Asyžietis“ – premjera 1991 m. spalio 5 d. Kretingos Pranciškonų vienuolyne. Oratorija pakartota 1992 m. birželio 13 d. VI Pranciškonų pasauliečių kongreso atidaryme prie Kretingos Lurdo. Dar kartą oratorija atlikta 1992 m. lapkričio 21 d. minint Šv. Cecilijos dieną Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje. Choras parengė ir kitų kūrinių, giedojo Klaipėdos, Kauno, Šiluvos, Telšių, Žemaičių Kalvarijos ir kitose bažnyčiose.

Nuo 1971 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytoja, nuo 1974 m. vyr. dėstytoja, nuo 1996 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto choro dirigavimo docentė. Dalyvauja mokslinėse konferencijose, parengė metodinių mokymo priemonių: „Vaikų vokalo pagrindai“, „Kas žinotina pradedančiam chorvedžiui“, „Grigališkojo choralo dirigavimo specifika“ ir kt.

G. Maironienė buvo respublikinių dainų švenčių konsultantė, Klaipėdos miesto chorvedžių tarybos narė, dirigavo Klaipėdos miesto (1983 m.), Mogiliovo (1983 m.) ir Liepojos (1985 m.) miestų dainų šventėse, 1991 m. vasarą buvo pakviesta diriguoti lietuvių chorui iš Monrealio (Kanada) – įvairiuose Žemaitijos miestuose surengė aštuonis koncertus ir atliko A. Stankevičiaus kantatą „Kryžių ir Rūpintojėlių Lietuva“, parašytą mišriajam chorui, solistams ir orkestrui.

Nuo 1990 m. pedagogė Šv. Cecilijos draugijos valdybos narė – muzikinių renginių vyr. dirigentė, Lietuvos Katalikų mokslų akademijos Klaipėdos skyriaus narė, chorų bendrijos „Aukuras“ narė, kasmečių bažnytinių vaikų chorų švenčių Kretingoje organizatorė. 1976 m. ji apdovanota Kultūros žymūno ženklu.

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.