Genovaitė Vasilevičiūtė-Praniulienė
| Genovaitė Praniulienė (Vasilevičiūtė) | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1965 m. liepos 8 d. Pakruojo rajone, Linkuvoje |
|
| |
| Tėvas | Pranas |
| Motina | Stanislava |
| Sutuoktinis(-ė) | Algis Praniulis |
| Vaikai | |
|
| |
| Išsilavinimas | 1980 m. Linkuvos gimnazija 8 klasės. 1983 m. Šiaulių 43 profesinė technikos mokykla |
Genovaitė Vasilevičiūtė-Praniulienė (g. 1965 m. liepos 8 d. Pakruojo rajone, Linkuvoje) – verslininkė.
Kilmė ir šeima
Mama Stanislava Gerlikaitė-Vasilevičienė (g. 1928-1986 m.) – dirbo Linkuvos ambulatorijos med. statisto pareigose.
Tėvas Pranas (1921-1973 m.) – ligoninės pagalbinis darbuotojas.
Brolis Antanas Gerlikas (g. 1959-2011 m.) – karininkas.
Brolis Gediminas Vasilevičius (g. 1957 -2020 m.) – kooperatyvo darbuotojas.
Sesuo Aldona Vasilevičiūtė (g. 1959-1978 m.)
Brolis Arūnas Vasilevičius (g. 1963 m.) – socialinis darbuotojas Linkuvos socialinės globos namuose.
Šeima sutuoktinis (nuo 1986 m.) Algis (g. 1963 m.) – vadybininkas.
Sūnus Agnius (g. 1987 m.) – baigė VGTU elektronikos inžineriją, dirba Eltel Infranet Gmbh, Telekomunikacinių tinklų inžinieriumi.
Biografija
Genovaitė gimė ir augo Linkuvoje darbininkų šeimoje. Mokėsi Linkuvos vidurinėje mokykloje. (LIX laida). Baigusi 8 klases, toliau mokėsi Šiaulių 43 profesinė technikos mokykloje. Įgijusi plataus profilio kirpėjos specialybę, grįžo dirbti į Linkuvą, Pakruojo BGAK (buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas).
Pradėjo dirbti kirpėja 1983 m. Važinėjo į kaimus pirmadieniais, antradieniais, į Pašvitinį trečiadieniais, į Balsius ketvirtadieniais, į Ūdekus ir Bardiškius penktadieniais.
Susituokė 1986 m. su Algiu. Jis po tarnybos armijoje dirbo Pakruojo susivienijime-vairuotoju, gyveno Linkuvoje pas tėvus. Po metų gimė sūnus, metus augino Agnių, vėl grįžo į darbą. 1988 m. po sūnaus auginimo atostogų grįžo į darbą važinėjo dirbti į Žeimelį. 1989 vėl į Linkuvą. Prasidėjus privatizacijai, 1991 m. pabaigoje, BGAK nupirko su visais darbuotojais. Po metų visus darbuotojus atleido. 1992 m. Genovaitė padėjo įrengti kirpyklą privatizuotoje Linkuvos pirtyje.
Po metų 1993 m. Genovaitė su vyru ir draugais Vida ir Arūnu Danieliais įkūrė verslą, kuris gyvuoja ir dabar.
Nuo 2012 m., draugams atsiskyrus, įmonė „ANTURIJUS“ liko šeimos verslas.
Nuotraukos
Kairėje pusėje maža mergaitė Genovaitė 1970 m.
Genovaitė pirmūnė. Iš kaires antra stovi viršutinėje eilėje.
Įgijusi plataus profilio kirpėjos specialybę, grįžo dirbti į Linkuvą
Genovaitė dalyvauja visose šventėse.
„ANTURIJUS“
Visa pilna gėlių ir dovanų...
Verslo dienos proga Liudas Jonaitis Linkuvos pasveikino IĮ "Anturijus" bei įteikėme padėką už sėkmingą verslo plėtrą, bendruomeniškumą, pagalbą rengiant įvairias šventes, renginius. Apžiūrėjome gėlių parduotuvę, kurioje galima nusipirkti ne tik vainikų, vazoninių gėlių, puokščių, bet ir suvenyrų. Vadovė Genovaitė Praniulienė labai aktyvi, dalyvauja visuomeninėje veikloje, gražina Linkuvos miestą. 2021-11-16
Turbūt mažai kas nežino linkuvietės, verslininkės Genovaitės Praniulienės... Prieš kelias dienas jos, kartu su vyru puoselėjamas gėlių, dovanų, dekoro ir ritualinių paslaugų verslas sulaukė solidžios 30-mečio sukakties! Tokie jubiliejai – tradicinės progos susitikti, pasveikinti, pasikalbėti ir pasidžiaugti, kad rajone turime tokių darbščių ir savo klientus mylinčių verslininkų. Klestėkite ir gyvuokite, nes esate labai reikalingi!
Verslo sėkmė – sunkus darbas
|
Kai ekonominio sunkmečio sąlygomis nedidelės parduotuvės neišgyvena net didmiesčiuose, o kaime vos laikosi kasdienį maistą pardavinėjančios krautuvėlės, Linkuvoje suklestėjo gėlių parduotuvė. Jos savininkė Genovaitė Praniulienė šypsosi: „Sunkmetis mums išėjo į naudą“. Gėlės ir nuo sūnaus iš Afganistano Genovaitė Praniulienė prieš kiekvienas šventes į savo parduotuvę užsako daugiau gėlių. Ir šiemet per Kovo 8-ąją jai ir pardavėjoms teko padėti vyrams apsispręsti kokią puokštę ar tik žiedą dovanoti mylimai moteriai. Sunkmetis neišdildė miestelio vyrų tradicijos, per šią šventę savo moterims dovanoti gėlių. „Buvome pamalonintos ir mes su darbuotojomis. Mums gėlių dovanojo klientai“, – praėjusių švenčių maloniausią įvykį prisimena ponia Genovaitė. Ji šiame versle – jau aštuoniolika metų. Prieš keletą metų jos įmonė tapo tarptautinio prekybos gėlėmis tinklo „Interflora“ partnerė. Prekyba gėlėmis dar labiau suintensyvėjo, o ponia Genovaitė pelnė patikimo verslo partnerio vardą. „Užsakymus padaryti „Interflora“ kataloge nurodytą puokštę ir pristatyti adresatui gauname iš partnerių ir Lietuvoje, ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, – apie puokščių užsakymo internetu tinklo veiklą pasakoja Linkuvos verslininkė. Tokius užsakymus dažniausiai jai tenka vykdyti po pasaulį pasklidusių kraštiečių brangiems žmonėms. Dažniausiai tai yra sveikinimai gimtadienių, vestuvių progomis. Tačiau būta ir išskirtinių įpareigojimų: įteikti puokštę ir atsiprašymą merginai nuo užsienyje gyvenančio vyro, gedulingą gėlių kompoziciją nuvežti į laidotuves nuo artimųjų, išvykusių dirbti ir gyventi į užsienį. „Yra tekę į atokaus kaimelio sodybą motinai nuvežti gėlių puokštę nuo sūnaus, tarnaujančio Afganistane. Įteikiau jai Motinos dienos proga atsiųstas gėles ir sakau: „Leiskite jus nuo sūnaus apkabinsiu“, – apie nepamirštamas akimirkas prisimena verslininkė. Jos žodžiais, pastaraisiais metais išvykusieji iš Lietuvos vis dažniau siunčia gėlių likusiems gimtinėje. Sunkmečiu suaktyvėjo tiekėjai G. Praniulienė sako, kad sunkmečiu prekyba gėlėmis nesumenko. Gal žmonės rečiau perka brangias ir retas gėles, tačiau vis dažniau randa progą dovanoti bent žiedą. „Juk brangų žmogų pradžiuginti visada malonu“, – pastebi verslininkė. Tačiau buvo laikas, kai prekyba gėlėmis buvo itin sunki. Moteris prisimena, kaip reikėdavo maldauti tiekėjų atvežti gėlių. Jie į Linkuvą sukdavo nenoriai, todėl jų parsivežti tekdavo važiuoti pačiai verslininkei. Dabar vargo dėl to nebėra. Galime užsisakyti ir mažiau gėlių, nes žinome, kad tiekėjai jau patikimi, atveš pažadėtu laiku. Todėl dažniau ir po mažiau užsakydami, savo klientams galime pasiūlyti kokybiškų ir šviežių žiedų. G. Praniulienės pastebėjimu, tokias gėlių tiekimo permainas lėmė tai, kad pagausėjo ir pačių tiekėjų, jie priversti ieškotis gėlių pardavėjų atokiau nuo didmiesčių. „Mums sunkmetis ir tokios permainos – tik į naudą“, – šypsosi verslininkė ir priduria: – Gal tuo jau ir nebemokame džiaugtis, nes viskas pasiekta juodu darbu. Iš tiesų jaučiamės labai pavargę“. Rūsys po namu – kaip likimo malonė G. Praniulienės parduotuvė prieš porą mėnesių įsikūrė rekonstruotame 105 metų senumo name, pačiame miestelio centre. Daugelį metų buvusių linkuviečių palikuonims priklausęs namas, stovėjo kaip apšiuręs ir nugyventas miestelio centre, kol G.Praniulienė, pasitarusi su šeima, jo nenupirko. „Jei kas anksčiau būtų sakęs, kad mums teks atstatyti tą namą, nebūčiau patikėjusi“, – vedžiodama po verslui pritaikytą buvusį socialinio būsto pastatą pasakoja linkuvietė. Čia beveik viskas padaryta jos vyro Algio rankomis. „Bet juk yra sakoma: neturėk šimto litų, turėk šimtą draugų. Jei ne mūsų draugai, nežinau kaip būtume įstengę vieni rekonstruoti tokį namą. Mes su vyru iki šiol jiems jaučiamės skolingi“, – apie svarbią šeimos draugų pagalbą sako ponia Genovaitė. Tik vėliau, kai namo rekonstrukcija buvo baigta, verslininkės šeima susipažino su šio pastato savininkų palikuonimis, namo istorija ir išsiaiškino, kad vieną jų pažinojo seniai. „Įdomiausia tai, kad rekonstruodami namą po juo aptikome statybiniu laužu užpiltą rūsį vynui laikyti“, – besidžiaugdama atradimu pakviečia apžiūrėti akmeninių sienų patalpą po namu. „Tas rūsys mums – kaip likimo malonė. Jame kaip tik tokia temperatūra, kokios reikia gėlėms laikyti“, – džiaugiasi verslininkė, galėdama neišlaidauti elektrai gėlių šaldytuvams. Rekonstruojant namą, jai ir jos šeimai teko imtis ir statybininkų darbo. Žino ir linkuviečių šventes Ponią Genovaitę nustebina klausimas, kodėl ji savo verslui investavo Linkuvoje, o ne kur nors didesniame mieste. „Aš patriotė. Niekur nenoriu iš Linkuvos. Turėjom galimybę su Algiu iš čia išvažiuoti kai tuokėmės, bet likome čia. Čia augome, lankėme mokyklą, čia užaugo mūsų vaikai“, – sako bene moderniausios Linkuvoje parduotuvės savininkė. Verslas mažame miestelyje, kur tave pažįsta ir senas ir mažas yra kitoks, nei didmiestyje. Čia verslininkei yra priimta sulaukus skambučio kad ir po darbo bėgti į parduotuvę gėlių ar dovanos, jei kažkuris linkuvietis atsiminė ar netikėtai sumanė ką nors pradžiuginti. „Kai miestelyje viena tokia parduotuvė, reikia žinoti kada, kiek ir kokių gėlių gali prireikti“, – savo verslo ypatumus atskleidžia ponia Genovaitė. Beje, verslininkė išduoda paslaptį: ji žino kada ir kokiomis progomis yra sveikinami žymiausi linkuviečiai. „Juk nei tam žmogui, nei jį einantiems sveikinti nebus smagu, jei visi atneš vienodų gėlių“, – paprastą bet labai svarbią taisyklę pasako verslininkė. Todėl dažniausiai ji savo klientams yra svarbiausia patarėja, renkantis gėles dovanoti, puošti jomis iškilmių patalpą ar iš žiedų padaryti proginį papuošalą nuotakai. |
|