Geofonas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Geofonas (geo + sen. gr. phonē – garsas) – Žemės plutoje sklindančių garso bangų imtuvas. Paprasčiausias geofonas – plokščia apvali dėžutė, padalinta į dvi dalis metaline arba žėručio diafragma, kurios viduryje pritvirtinta sunki masė. Garso bangos, sklindančios dirvos paviršiuje, virpina dirvą liečiantį dėžutės korpusą, o diafragmos viduryje pritvirtinta sunki masė dėl inercijos nejuda. Korpuso virpesiai abiejose diafragmos pusėse sukelia oro sutankėjimus ir praretėjimus. Jų dažnis lygus garso bangų dažniui.

Dažniausiai naudojami geofonai, turintys elektromagnetinių bangų keitiklius, kurie garso virpesius paverčia elektriniais virpesiais. Toks geofonas, sujungtas su stiprintuvu ir oscilografu, yra seismografas.

Geofonas naudojamas geomagnetofonuose, akustinėje naudingųjų iškasenų žvalgyboje, karyboje.[1]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Geofonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 58 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius.