Grigalius Astikas
| Grigalius Astikas | |
|---|---|
| Astikai | |
| |
| Trimitai | |
|
| |
| Gimė | apie 1470 m. |
| Mirė | apie 1518-1519 m. Kernavėje (?) |
|
| |
| Tėvas | Stanislovas Astikas |
| Vaikai |
Grigalius Astikas |
Grigalius Astikas (apie 1470 m. Trakuose – apie 1518–1519 m. Kernavėje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.
Biografija
Kilęs iš didikų Astikų giminės. Tėvas Stanislovas Astikas. Sūnūs: Grigalius Astikas, Stanislovas Stanislovaitis Astikas, Jurgis Stanislovaitis Astikas.
Valdė Alantą, Kavarską, Darsūniškį, Maišiagalą, turėjo žemių prie Kernavės, Musninkų, Upytės.
Veikla
Nuo 1494 m. rūmų maršalka. Anykščių, nuo 1493 m. Merkinės vietininkas. 1510–1518 m. Trakų vaivada.
Politinę karjerą padarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikais. Dalyvavo 1492–1494 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kare. Per Vedrošos mūšį 1500 m. pateko į rusų nelaisvę. Išeiti į laisvę jam padėjo Aleksandro žmona, Ivano III duktė Elena. 1509 m. grįžęs atgavo turėtas pareigas. Gavo valdyti Užpalių ir Pienionių (netoli Kavarsko) seniūnijas. 1510 m. Krokuvoje su lenkų ponais tarėsi dėl bendros kovos prieš Krymo totorius.[1]
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mikalojus Radvila II |
 1510–1518 |
Po to: Albertas Goštautas |
Šaltiniai
- ↑ Henrikas Valeika. Grigalius Astikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 96 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||||||||||
| ||||||