Gerhard Friedrich Müller
| Gerhard Friedrich Müller rus. Герард Фридрих Миллер | |
|---|---|
| Vaizdas:Gerard miller.jpg | |
| Gerhardas Frydrichas Miuleris | |
|
| |
| Gimė | 1705 m. spalio 29 d. Herfordas, Vestfalija |
| Mirė | † 1783 m. spalio 22 d. Maskva, Rusijos imperija |
|
| |
| Veikla | etnografas, istorikas, keliatojas
|
| Organizacijos | Peterburgo menų ir mokslų akadmija |
|
| |
| Alma mater | Leipcigo universitetas |
|
| |
| Žinomas už | Rusijos istorijos, Sibiro tyrinėjimai, etnografija |
|
| |
| Vikiteka | Gerhard Friedrich MüllerVikiteka |
Gerhardas Frydrichas Miuleris (vok. Gerhard Friedrich Müller, rus. Герард Фридрих Миллер (Мюллер), g.1705 m. spalio 29 d. Herforde, Vestfalija – m. 1783 m. spalio 22 d. Maskvoje, Rusijos imperija) – vokiečių ir rusų istorikas, etnografas, Sibiro tyrinėtojas.
Biografija
G. Miuleris gimė 1705 m. spalio 29 d. Vestfalijoje. Mokėsi tėvo gimnazijoje, po to – Leipcigo universitete. 1725 m. išvyko į Rusiją, kur buvo paskirtas adjunktu į ką tik įsikūrusią Peterburgo mokslų ir menų akademiją. 1730 m. paskirtas šios akademijos profesoriumi. Tyrinėjo Rusijos istoriją ir rašė straipsnius ta tema. 1733–1744 m. keliavo ir laiką praleido Sibire. 1747 m. tapo Rusijos imperijos piliečiu (подданный) ir gavo valstybės istoriografo pareigas. Kilus akademijoje intrigoms bei nesutarimams su Michailu Lomonosovu dėl skirtingo požiūrio į Rusijos istoriją, 1750 m. kuriam laikui iš G. Miulerio buvo atimtas profesoriaus vardas (buvo pažemintas iki adjunkto). 1755—1765 m. redagavo pirmą rusų kalba leistą mokslinį periodinį leidinį, kuriame bendradarbiavo žymiausi to meto istorikai, rašytojai. 1766 m. paskirtas vadovauti Maskvos archyvui Užsienio reikalų kolegijoje. 1772 m. ištiko paralyžius, bet dirbo iki pat mirties 1783 m.
Veikla
Nuo 1732 m. G. Miuleris leido Rusijos istorijos straipsnių rinkinius vok. „Sammlung russ. Geschichte“ (1732–1765 m.). Tai buvo pirmas pažintinis šaltinis užsienio tyrinėtojams apie Rusijos žemes ir jos istoriją. Akademijos pavedimu ruošė ir pats dalyvavo Didžiojoje šiaurės ekspedicijoje (antrojoje Kamčiatkos ekspedicijoje). Jos metu apvažiavo vakarų ir rytų Sibire buvusias pagrindines gyvenamas vietoves maršrute Beriozovas–Ust Kamenogorskas–Nerčinskas–Jakutskas, sukardamas 31 362 varstų kelio. Kiekvienoje vietovėje G. Miuleris išsamiai tyrinėjo ir rinko vietinius archyvinius rankraščius, atrado Semiono Remezovo Sibiro metraštį. Per praleistą dešimtmetį Sibire buvo sukauptas didžiulis neįkainojamas archyvas apie krašto istoriją, geografiją, vietines tautas, jų kultūrą ir papročius.
Grįžęs į Sankt Peterburgą, F. Miuleris išleido savo istorinių tyrinėjimų veikalą – pranc. „Voyages et decouvertes faites par les Russes le long des cotes de la mer Glaciale &sur l'ocean oriental“. Nuo 1750 m. pradėjo atskirais tomais spausdinti „Sibiro carystės aprašymus“ (rus. „Описания Сибирского царства“). Paskirtas akademijos reikalų sekretoriumi, po 1754 m. ėmė intensyviai susirašinėti su užsienio tyrinėtojais, profesoriais, kviesti juos į Maskvos universitetą.
Darbai
.jpg)
G. Miuleris paliko didelę kolekciją autografų ir rankraščių, svarbių tyrinėjant istoriją, etnografiją, statistiką ir pramonę Rusijoje, o ypač – Sibire. Iki pastarojo meto daugiau kaip pusė G. Miulerio Sibiro archyvo dar nėra išspausdinta.
Svarbesni darbai:
- История Сибири. Т.I (М.-Л., 1939; 1999), II (М.-Л., 1941; М., 2000), III (М.,2005)
- Описание Томского уезда Тобольской провинции в Сибири в нынешнем его положении, в октябре 1734 г. Источники по истории Сибири досоветского периода. — Новосибирск: Наука, 1988
- Сочинения по истории России. Избранное / Сост. А. Б. Каменский. М.: Наука, 1996
- Описание Сибирского царства и всех произошедших в нём дел от начала, а особливо от покорения его Российской державой по сии времена. СПб., 1750.
- Исторические сочинения о Малороссии и малороссиянах, Москва, 1846 г.
- Voyages et decouvertes faites par les Russes le long des cotes de la mer Glaciale &sur l’ocean oriental, 1766
Nuorodos
| ||||||