Gerklos

Gerklų kremzlės ir jungtys, užpakalinis vaizdas

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:

Gerklų kremzlės ir jungtys, priekinis vaizdas

Gerklos (lot. laryn[1]x) – priekinėje kaklo srityje esantis neporinis 3,5-4,5 cm ilgio vamzdelis, jungiantis ryklę su gerkle. Gerklos be kvėpavimo funkcijos, atlieka ir balso produkavimo funkciją – jose yra balso aparatas. Jų griaučiai – kremzlės, kurias jungia raiščiai ir sąnariai. Gerklos panašios į piltuvėlį, kurio sienelės sudarytos iš kelių kremzlių. Šios viena su kita sujungtos raumenimis ir raiščiais. Pro gerklas eina tik oras. Į jas negali patekti maistas, nes ryjant įėjimą į gerklas uždaro antgerklis, ir maistas pakliūva tik į stemplę. Valgant nereikėtų kalbėti, nes antgerklis nevisiškai uždaro įėjimą į gerklas, ir ryjamas maistas gali pakliūti į kvėpavimo takus — žmogus užspringsta. Kosulys (staigus ir smarkus oro iškvėpimas pro burną) padeda pašalinti svetimkūnius iš apatinių kvėpavimo takų.

Tarp gerklų kremzlių yra raumenys, kurie judina kremzles viena kitos atžvilgiu. Priekiniame kaklo paviršiuje, ypač vyrų, matyti iškyšulys, vadinamas Adomo obuoliu (prominentia larynqea). Gerklos prasideda IV kaklo slankstelio lygyje ir tęsiasi žemyn, per 3 slankstelius. Taigi ties VI kaklo slanksteliu gerklos betarpiškai pereina į gerklę. Jos yra žemiau poliežuvinio kaulo, simetriškoje sagitalinėje plokštumoje. Užpakalyje gerklų yra ryklė ir pradinė stemplės dalis, o iš šonų – stambios kaklo kraujagyslės ir nervai.

Iš priekio gerklas dengia kaklo oda, poodinis kaklo raumuo ir raumenys, esantieji žemiau poliežuvinio kaulo. Gerklos yra įsuptos į priešgerklinę kaklo fasciją. Jos puriuoju jungiamuoju audiniu suaugusios su aplinkiniais organais ir todėl gana paslankios. Juda ryjant, kvėpuojant ir judinant galvą bei kaklą.

Gerklų kremzlės ir jungtys

Gerklų kremzlės: porinės ir neporinės, žiedinė kremzlė (cartilago cricoidea), skydinė kremzlė (cartilago thyroidea), antgerklis (epiglottis), vedeginės kremzlės (cartilagines arytenoideae), pleištinės kremzlės, gerklų jungtys. Dvi didžiausias gerklų kremzles jungia žiedinis skydo raištis. Jis prasideda nuo žiedinės kremzlės viršutinio krašto lateralinės pusės ir diverguodamas į priekį, medialinę pusę ir į užpakalį, prisitvirtina prie skydinės kremzlės vidinio paviršiaus įdubimo, esančio tarp abiejų plokštelių, prie vedeginės kremzlės balsinės ataugos ir prie užpakalinio skydinės kremzlės krašto. Šis raištis dar vadinamas elastiniu konusu, nes į viršų eidamas siaurėja.

Į medialinę pusę ir į viršų atsisukęs raiščio kraštas yra sustorėjęs. Sustorėjusių skaidulų pluoštas, esantis tarp vedeginės kremzlės balsinės ataugos ir skydinės kremzlės vidinio paviršiaus (paveikslas) yra balso styga (ligamentum vocale). Balso stygos yra tarpslankstelinės kremzlės, esančios tarp IV ir V slankstelio. Jų ilgis nevienodas: moterų – 15–18 mm, vyrų – 24 mm.

Skersai gerklų susiformavusios dvi balso stygos, tarp kurių yra balso plyšys. Stygas sudaro tam tikros gerklų gleivinės klostės, kurių tempimas keičiasi susitraukiant ar atsipalaiduojant prie jų prisitvirtinusiems raumenims. Keičiantis balso stygų įtempimui, praplatėja arba susiaurėja ir balso plyšys. Kai žmogus tyli, balso stygos būna nutolusios viena nuo kitos ir balso plyšys būna panašus į lygiašonį trikampį. Kalbant jos šiek tiek susiglaudžia. Iškvepiamas oras spaudžia klostes, ir jos pradeda virpėti. Taip susidaro garsas. Kuo dažniau virpa balso stygos, tuo aukštesnis būna balsas. Moterų balso stygos trumpesnės negu vyrų, todėl ir virpėjimo dažnis būna didesnis, o balsas aukštesnis. Žmogui, kitaip negu gyvūnams, būdinga artikuliuota kalba. Mūsų kalbos garsai susiję ne tik su balso stygų virpėjimu, bet ir su liežuvio, dantų, lūpų, abiejų žandikaulių padėtimi kalbant. Tik dėl jų mes galime tarti artikuliuotus garsus. Balso stygas reikia saugoti. Rėkiant, per daug garsiai kalbant balso stygos pertempiamos arba net sužalojamos. Dėl to balsas gali užkimti, tapti duslus ir net visiškai dingti. Balso stygas taip pat veikia rūkymas ir alkoholis, dažni kvėpavimo takų uždegimai. Virš balso stygų yra prieangio raiščiai. Žiedinę kremzlę su rykle jungia žiedinis ryklės raištis, lig. cricopharyngeum. Apačioje gerklos pasibaigia žiediniu gerklės raiščiu,– lig. cricotracheale, kuris suriša žiedinę kremzlę su pirmuoju gerklės pusžiedžiu. Tarp skydinės ir žiedinės kremzlių yra sąnarys, kurį sudaro apatiniai skydinės kremzlės ragai ir žiedinės kremzlės skydiniai sąnariniai paviršiai. Žiedinis skydo sąnarys, aiticulatio cricothyroidea, yra derintinis. Per šį sąnarį skydinė kremzlė juda apie horizontalią ašį, priekyje suartėdama su žiedine kremzle arba nutoldama nuo jos. Tuo pačiu didėja arba mažėja atstumas tarp skydinės ir vedeginės kremzlių ir tarp jų esanti balso styga įsitempia ar atsipalaiduoja.

Kitas svarbus sąnarys yra tarp vedeginių kremzlių ir žiedinės kremzlės, būtent žiedinis vedegos sąnarys. Jį sudaro vedeginės kremzlės apačioje esantis sąnarinis laukelis ir viršutinio žiedinės kremzlės krašto analogiškas paviršius. Šis sąnarys vienaašis. Vienintelė jo ašis yra vertikali, apie ją juda vedeginė kremzlė, galinti balsinę ataugą pasukti į vidų ir išorę. Be šito judesio, vedeginės kremzlės gali nežymiai slysti sąnariniais paviršiais ir dėl to suartėti arba nutolti viena nuo kitos. Dėl šių vedeginės kremzlės judesių balso plyšys gali susiaurėti ir praplatėti.

Ragelinės kremzlės su vedeginėmis kremzlėmis susijungia kremzlinės sąaugos jungtimi.

Raumenys

Gerklų raumenys reguliuoja balso stygų įtempimo dydį ir balso plyšio formą. Skersaruožiai raumenys skirstomi į griaučių ir savuosius.

Griaučių:

• krūtininis skydo raumuo (musculus sternothyroideus)
• skydinis poliežuvinis raumuo (musculus thyrohyoideus)

Savieji:

• Vidiniai – užpakalinis žiedinis vedegos raumuo, lateralinis žiedinis vedegos raumuo, skydinis vedegos raumuo, balso raumuo, skersinis vedegos raumuo, įstrižinis vedegos raumuo, skydinis antgerklio raumuo, vedeginis antgerklio raumuo, vedeginis antgerklio raumuo.

Balso aparatas

Skiriamos dvi balso raukšlių (plicae vocales) dalys. Užpakalinė yra tarp vedeginių kremzlių – tarpkremzlinė dalis, o priekinė, esanti tarp balso stygų – tarpstyginė dalis. Paskui gleivinė iškloja žemesnę gerklų ertmės dalį ir be ryškių ribų pereina į gerklės gleivinę. Gerklų gleivinėje yra liaukų ir limfoidinio audimo mazgelių.

Įėjimą į gerklas, riboja viršutinis antgerklio kraštas, vedeginės antgerklio raukšlės ir vedeginė įlanka. Pro ją patenkama į gerklų prieangį, kuris tęsiasi iki prieangio raukšlių. Priekinę jo sieną sudaro antgerklio užpakalinis paviršius. Iš šonų prieangį riboja fibroelastinė plėvė, kuri tęsiasi nuo vedeginių antgerklio raukšlių iki prieangio raukšlės. Užpakalyje yra vedeginių kremzlių viršūnės.

Žemiau gerklų prieangio ertmė susiaurėja, sudarydama balso aparatą. Į jį patenkama per prieangio plyšį, kurį apriboja prieangio raukšlės. Balso aparatą sudaro balso raukšlės ir tarp jų esąs balso plyšys (rima glottidis). Balso plyšys, ramiai kvėpuojant, yra smailo trikampio formos, kalbant susiglaudžia ir išsiplečia tik styginė plyšio dalis, o tarpkremzlinė lieka dar mažesnės trikampio formos. Kiekvienoje gerklų pusėje, tarp prieangio ir balso raukšlės, yra nedidelė plyšio formos kišenė, kuri vadinama gerklų skilveliu. Už balso plyšio gerklų ertmė praplatėja; tai apatinė dalis, kuri betarpiškai pereina į gerklę.

Gerklų gyslos ir nervai

Gerklas maitina viršutinė ir apatinė gerklų arterijos – viršutinės ir apatinės skydo arterijų šakos. Veninis kraujas iš gerklų nuteka per bendravardes arterijų venas į venae brachiocephalicae.

Limfa nuteka į nodi lymphatici cervicales anteriores profundes.

Juntamąsias, motorines, somatines ir parasimpatines skaidulas gerklos gauna iš klajoklio nervo per m. laryngeus superior et inferior. Simpatinės skaidulos ateina iš simpatinio kamieno.

Vikiteka

Naudota literatūra:

Žmogus ir medicina. Gerklos Mokslas.lt