Gerontokratija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Gerontokratija (sen. gr. gerōn (kilm. gerontos) 'senis' + kratos 'valdžia') – senų žmonių valdžia pirmykščių žmonių bendruomenėje. Kaip manoma, jie sudarydavo giminės ir genties tarybą. Iš pradžių daugumoje senovės graikų miestų, o Kretoje ir Spartoje iki IV a. pr. m. e., buvo ne tik karalius, bet ir 28 senių, vyresnių nei 60 m., taryba.

Terminą gerontokratija XX a. pradžioje įvedė etnografas U. Riversomas. Pagal jo teoriją, gerontokratija buvo būdinga Australijos aborigenams ir kai kuriems Okeanijos gyventojams, kurie kai kurių gerontokratijos elementų išlaikė iki XX a.[1]

Sąvoka gerontokratija taip pat vartojama ironiškame kontekste, norint parodyti, kad valstybę valdo senyvo amžiaus žmonės, kurie nebūtinai yra labiausiai tam tinkami.

Šaltiniai

  1. Gerontokratija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 78 psl.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+1983-22=1961 wiki spaudos ženklai).