Gerontopsichologija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Gerontopsichologija (sen. gr. gerōn (kilm. gerontos) – senis + psichologija) – psichologijos šaka, kuri tiria pagyvenusių ir senyvų žmonių psichikos ir elgsenos dinamiką ir dėsningumą. Gerontopsichologija glaudžiai susijusi su gerontologija ir amžiaus tarpsnio psichologija. Naudojamasi jų tyrimo metodais. Gerontopsichologija siekia rasti būdų pailginti aktyvų ir pilnavertį žmogaus gyvenimą.

Gerontopsichologija, remdamasi biologijos, įvairių psichologijos šakų, sociologijos duomenimis, nustato žmonių senėjimo laipsnį, sprendžia susilpnėjusių psicihinių funkcijų kompensacijos, asmenybės adaptacinių galimybių ir kitas problemas, kurias kelia kai kurių senstančio žmogaus sistemų heterochroninė dinamika.

Gerontologijos ištakos siekia XIX a. pabaigą, kaip savarankiška disciplina susiformavo XX a. antrojoje pusėje.[1]

Šaltiniai

  1. Gerontopsichologija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 78 psl.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1235-0=1235 wiki spaudos ženklai).