Gezo raštas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Gezo raštas
Ethiopic genesis.jpg
Tipas: abugida
Naudojamas kalbose: Gezo kalba, Amharų kalba, Tigrajų kalba ir kt.
Rašymo kryptis: iš kairės į dešinę
Laikotarpis: V a. – dabar
ISO 15924:
Unicode:
Geneologija
Kilmė: Sinajaus raštas
Pietų arabų raštas
Gezo raštas
Dukterinės sistemos:

Gezo raštas (ግዕዝ ፊደል Gəʿəz fidäl), dar žinomas kaip etiopų raštas – garsinis raštas, vartojamas užrašyti Etiopijos semitų kalboms, viena iš dabar pasaulyje naudojamų rašto sistemų. Rašto sistema yra abugida. Tai reiškia, kad joje naudojami priebalsiniai rašto ženklai, o balsiai išreiškiami pridedant diakritinius ženklus.

Raida

Gezo raštas išsivystė iš Pietų arabų rašto, kuris pasiekė Etiopiją apie IX a. pr. m. e. Tai buvo visiškai priebalsinė sistema, kaip buvo būdinga kitoms semitų kalbų rašto sistemoms. Apie IV a. galutinai susiformavo priebalsinis gezas, pritaikytas rašyti klasikinei Etiopijos kalbai – gezui. Vietoj 29 pietų arabų raidžių, etiopai naudojo 26. Penkios senosios raidės (ġ, ẓ, s3, z ir ṯ) nunyko, bet buvo sukurtos dvi papildomos: pait ir pesa.

Pradedant V a., tapo privaloma prie priebalsių diakritiniais ženklais žymėti balsius. Joks diakritinis ženklas nebuvo dedamas tais atvejais, kai po priebalsio eidavo ä. Tačiau balsiai u, i, a, e, ə, o ir dvibalsiai wa ir yä turėjo diakritinius ženklus. Kadangi ilgainiui diakritiniai ženklai suaugo su priebalsinėmis raidėmis, kiekvienoje išsivystė 7-9 skirtingos variacijos. Taip gezo raštas tapo abugida.

Iš pradžių raštas buvo naudojamas tik Gezo kalbai, kuri buvo klasikinė šventųjų raštų kalba, rašyti. Ilgainiui jis pritaikytas šnekamosioms kalboms, tokioms kaip amharų kalba, tigrajų kalba, tigrių kalba. Kurį laiką vartotas ir oromų kalbai. Pritaikant jį šioms kalboms, atsirado nauji rašmenys.

Abėcėlė

Klasikinį Gezo raidyną sudaro 26 raidės, kurių kiekviena gali įgyti 7-9 formas. Jų išsidėstymo tvarka, vadinama halehame, skiriasi nuo kitų semitinių rašto sistemų (kur dažniausia tvarka yra a-b-g-d). Ji atitinka pietų arabų rašto tvarką.

  Pietų arabų ä u i a e ə o wa
Hoy h 𐩠  
Läwe l 𐩡  
Ḥäwt 𐩢  
May m 𐩣
Śäwt ś 𐩦  
Rəʾs r 𐩧
Sat s 𐩪  
Ḳaf 𐩤  
Bet b 𐩨  
Täwe t 𐩩  
Ḫarm 𐩭  
Nähas n 𐩬  
ʾÄlf ʾ 𐩱
Kaf k 𐩫
Wäwe w 𐩥  
ʿÄyn ʿ 𐩲  
Zäy z 𐩹
Yämän y 𐩺  
Dänt d 𐩵
Gäml g 𐩴
Ṭäyt 𐩷
P̣äyt
Ṣädäy 𐩮
Ṣ́äppä ṣ́ 𐩳  
Äf f 𐩰
Psa p

Keturios raidyno raidės (ḳ - ቀ, ḫ - ኀ, k - ከ, g - ገ) gali turėti silpną -u-, tariamą prieš balsį. Tokiu atveju prie jų prirašomas papildomas diakritinis ženklas, ir jie virsta atitinkamai ቈ, ኈ, ኰ, ጐ. Po jų einantieji balsiai gali būti -ä, -i, -a, -e, -ə.

Papildomos raidės

Pritaikant Gezo raštą rašyti modernioms kalboms, prireikė žymėti papildomus garsus, kurių gezo kalboje nebuvo. Dažniausiai šie nauji rašmenys sudaromi prie panašų garsą reiškiančio klasikinio rašmens pridedant specialų ženklą viršuje. Visos jos gali įgyti 7-8 skirtingas formas.

  š ḳʰ ḳʰʷ v č ŋʷ ñ x ž ǧ ŋ č̣
 
Amharų kalba        
Tigrinja    
Tigrių kalba                  
Blinių kalba    

Skyrybos ženklai

Gezo rašte naudojami specifiniai skyrybos ženklai:

Žodžių atskyrimas kablelis dvitaškis taškas pastraipos pabaiga
፣ ፥

Skaitmenys

Gezo rašte naudojami skaitmenys yra raidiniai. Tai reiškia, kad kai kurios abėcėlės raidės turi ir skaitinę reikšmę. Jeigu raidė naudojama kaip skaičius, viršuje ir apačioje ji išskiriama brūkšniais.

  1 2 3 4 5 6 7 8 9
× 1
× 10
× 100  
× 10.000

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+9123-0=9123 wiki spaudos ženklai).