Giluičių piliakalnis
| Giluičių piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Alytaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Simno seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Giluičiai | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 10 | |
| Aikštelės apimtis, m | 12 × 15 | |
| Priešpilis | gyvenvietė | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. | |
| Žvalgymo metai | 1954 m. | |
| Tyrimo metai | 1983 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 16273 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A91K1P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR1615 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Giluičių piliakalnis ir gyvenvietė yra Alytaus rajono savivaldybės Giluičių kaime, 1,7 km į pietvakarius nuo Giluičio ežero, Kriaušio upelio kairiajame krante. Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas. Pasiekiamas iš plento 131 Alytus–Simnas–Kalvarija Giluičių sankryžoje pasukus į kairę pietuosna link Šarkiškių, už 950 m – į kairę ir 250 m link sodybos – yra 100 m į šiaurės rytus nuo jos.
Piliakalnis
Iš šiaurės rytų ir pietų piliakalnį juosia upelio slėnis. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Viršūnės aikštelė 12–15 m skersmens, jos vakarinį kraštą juosia 4 m aukščio pylimas. Į vakarus ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra senovinės gyvenvietės liekanų.
Tyrimai
1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] 1983 m. Alytaus kraštotyros muziejus ištyrė (vadovas Eugenijus Svetikas) 65 m² senovinės gyvenvietės plotą, rado I tūkstantmečio 0,2-1,3 m storio kultūrinį sluoksnį. Rasta degėsių, apdegusio molio, akmenų grindinys, lipdytinės grublėtu ir gludintu paviršiumi keramikos. Gyvenvietėje gyventa pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Radinius saugo Alytaus kraštotyros muziejus.[2]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Liudvinavo piliakalnis 19 km | Bambininkų piliakalnis 6 km | Kieliško piliakalnis 22 km |
| |||||||
| Lakinskų piliakalnis 18 km |
|
Aniškio piliakalnis 18 km | |||||||||
| Atesninkų piliakalnis 2,5 km | Verstaminų IV piliakalnis 9 km | Papėčių piliakalnis 14 km Kaukų piliakalnis 12 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 64 (Nr. 212)
- ↑ Eugenijus Svetikas. Giluičių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 657 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Eugenijus Svetikas. Giluičių gyvenvietės tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. V., 1984.
- Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 8.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 31
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 26–27.
- Vietovės žemėlapis
| ||||||