Gintališkės piliakalnis
| Gintališkės piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Plungės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Platelių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Gintališkė | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 10-14 | |
| Aikštelės apimtis, m | 65×60 | |
| Priešpilis | gyvenvietė | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – XIV a. | |
| Žvalgymo metai | 1948 m., 1966 m. | |
| Tyrimo metai | 1940 m., 1968–1971 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 5478 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A797P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR792 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Gintališkės piliakalnis (arba Pilė) stūkso Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gintališkės kaimo. Pasiekiamas keliu Gintališkė–Salantai, pavažiavus nuo Gintališkės centro 1,3 km, prieš upeliuką pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 300 m iki antros sodybos – yra iškart už jos. Prie piliakalnio aptiktas Gintališkės kapinynas.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, į vakarus nuo kaimo, Salanto dešiniajame krante, jo santakoje su Kūlupiu. Piliakalnį iš vakarų juosia Salanto, iš šiaurės ir rytų - Kūlupio slėniai. Šlaitai statūs, 10–14 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 65×60 m dydžio, 2 m žemesne vakarine dalimi, Jos pietrytiniame krašte supiltas puslankio formos 57 m ilgio, 8 m aukščio, 50 m pločio pylimas 7,5 m aukščio išoriniu šlaitu.[1]
Piliakalnis labai apardytas arimų: pylimas nuskleistas, vakarinio šlaito apačia eroduoja. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais medžiais.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 ir 1966 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1989 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Mosėdžio piliakalnis 18 km Laivių piliakalnis 7,5 km |
Jedžiotų piliakalnis 28 km Apuolės piliakalnis 27 km |
Mikytų piliakalnis 13 km Užpelkių piliakalnis 7 km |
| |||||||
| Joskaudų piliakalnis 34 km Imbarės piliakalnis 7,5 km |
|
Žernių piliakalnis 18 km Alsėdžių piliakalnis 21 km | |||||||||
| Dauginčių piliakalnis 16 km Imbarės piliakalnis 9 km |
Nausodžio piliakalnis 17 km Gandingos piliakalnis 18 km |
Surblių piliakalnis 10 km Stanelių piliakalnis 18 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 64 (Nr. 215)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 158.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p. 64.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.16. P.387; B.123. P.845.
- Kultūros paminklų apsaugos įstaigos medžiaga. KPC archyvas. F.17. Ap.2. B.49. P.275.
- B. Tarvydas. Gražiausioji Žemaičių vietovė // Žemaičių prietelius (Telšiai). 1937. Nr.31. P.7.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
| ||||||