Gintaras Žagunis
Gintaras Žagunis | |
---|---|
| |
Gimė | 1957 m. birželio 20 d. Rozalimas, Pakruojo rajonas |
Mirė | † 1991 m. gegužės 19 d. Krakūnai, Šalčininkų rajonas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Gintaras Žagunis (1957 m. birželio 20 d. Rozalime – 1991 m. gegužės 19 d. Krakūnuose, Šalčininkų raj.; palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse) – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis.
Biografija
Nuo 1964 m. mokėsi Trakų mokykloje-internate, vėliau – Trakų 2-joje vidurinėje mokykloje. 1975 m. įstojo į Vilniaus statybos technikumą. 1976–1978 m. tarnavo sovietinėje armijoje.
1980 m. baigė Vilniaus statybos technikumą. Tais pačiais metais pardėjo dirbti Trakų restauravimo dirbtuvėse, vėliau – Respublikinėje normatyvų tyrimo stotyje Vilniuje, Komunalinio ūkio projektavimo institute. 1984–1989 m. tarnavo VRM vyriausybinių ir valstybinių pastatų apsaugos batalione. 1989 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą ir Lietuvos demokratų partiją. 1990–1991 m. dirbo pasieniečiu Krakūnų pasienio poste. Žuvo užpuolimo metu. [1]
Įamžinimas
- Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinas – 1991 m., po mirties.
- Šaulių žvaigždė
- Sausio 13-osios atminimo medalis
Šaltiniai
|