Gintaras Songaila
| Gintaras Songaila | |
|---|---|
| |
| Gintaras Songaila .... m. | |
|
| |
| Gimė | 1962 m. spalio 27 d. Vilnius |
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) |
|
| Vaikai |
|
|
| |
| Veikla | visuomeninė, politinė
|
| Sritis | ...
|
| Pareigos | |
|
| |
| Išsilavinimas | |
|
| |
| Žinomas už | ... |
Gintaras Songaila (g. 1962 m. spalio 27 d. Vilniuje) – gydytojas, visuomenininkas, politikas, Seimo narys.
Kilmė ir šeima
Tėvai — Algimantas Songaila, Juozo (....), profesija; — A Songailienė, Tėvavardis (...), profesija.
Broliai, seserys —
Šeima — Jurgita Songailienė, Tėvavardis (iki ... m. Aitė, 19.. m. ... d. Kaune), gydytoja laborantė. Vilniaus universiteto fiziologijos ir biochemijos katedros asistentė.
Vaikai — Jorigė Songailaitė (g. ... Vilniuje), studentė; — Audinga Songailaitė (g. ... Vilniuje), moksleivė; — Žygintas Songaila (g. ... Vilniuje), moksleivis.
Mokykliniai metai
1969 m. Gintaras pradėjo lankyti Klaipėdos 5-ąją vidurinę mokyklą. 1972 m. tėvų iniciatyva dėl sustiprinto anglų kalbos mokymo jis persikėlia mokytis į Klaipėdos 1-ąją vidurinę mokyklą, kurią ir baigia 1980 m. aukso medaliu.
Nors iki 9 klasės dėmesio mokslams Gintaras skyrė mažailaiko, nes labiausiai tada rūpėjo knygų skaitymas. Į pionierius klasėje jis įstojo vėliausiai, nes į draugovės sueigą atvykti tiesiog užmiršo, nes negalėjo atsitraukti nuo romano skaitymo...
Iki 10 klasės jis buvo "renkamas" mokyklos komjaunimo organizacijos pirmininko pavaduotoju "politinformacijos reikalams", tačiau po to, kai 9 klasėje iš mokyklos buvo pašalinti du mokiniai dėl atsišaukimų už Lietuvos laisvę, pasibjaurėjo šiuo vaidmeniu ir apsisprendė nebeplaukti pasroviui (kartu nepakenkiant tėvui, kuris tuo metu dirbo Klaipėdos m. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju).
Kai mokyklos direktorius 10 klasėje skaitė siūlomą naujos kadencijos "komjaunimo komiteto" sąrašą, už kiekvieną pasiūlymą buvo balsuojama automatišku "visuotinio susirinkimo" rankų pakėlimu. Tačiau Gintaro buvo sutarta su daugeliu draugų ir pažįstamų iš kitų klasių, kad jie aplinkui sėdinčius agituos už mane nebalsuoti. Buvo įdomus nuotykis, kai rankų miškas už jo kandidatūrą nepakilo. Kai direktorius paprašė balsuoti pakartotinai - nebepakilo nė viena ranka. Užtat visas susirinkimas džiaugsmingai nubalsavo prieš. Direktorius tai priėmė kaip savotišką sukilimą, tačiau nieko negalėjo padaryti. Gintaras buvo gana populiarus ir aktyvus, todėl netrukus jį išrinko klasės seniūnu.
Mokykloje jis buvo poezijos skaitovas, raiškaus skaitymo "specialistas". Lankė dramos būrelį anglų kalba, taip pat - gamtininkų (biologijos) būrelį, kurį laiką - ir matematikos. Lankė ir mokyklos chorą.
10-11 klasėje su draugais buvo įsteigtas "pogrindinis" būrelis, skirtas svarstymams kaip išvaduoti Lietuvą. Čia jie švęsdavo vasario 16 d., kitas lietuviškas šventes. šis būrelis nenutraukė savo veiklos ir studijų metais. Nuo 1984-1985 m. jis netgi peraugo į neformalų "lietuvių kultūros tyrimų" seminarą Rumšiškių liaudies kultūros muziejuje.
Studijų laikotarpis
Kaip auko medalininkas išlaikęs vieną privalomą chemijos egzaminą penketui 1980 m. buvo priimtas į Kauno medicinos instituto (KMI) gydomosios specialybės fakultetą, kur buvo noras tapti psichiatru. Nes labai domėjosi psichologija, žmonių socialiniais santykiais, mentaliteto pokyčiais istorinėse epochose. Nusprendęs, kad žmogaus psichikos pažinimas bus vienpusiškas be viso žmogaus pažinimo, pradedant nuo biologinių, biocheminių žinių.
KMI jis po papildomo egzamino buvo priimtas į eksperimentinę pirmają grupę, kurios medicinos mokymo kursuose buvo sustiprintas taikomasis tiksliųjų mokslų dėstymas. Dar Gintaras su kitu iš visos grupės buvo atrinkti papildomam darbui biofizikos srityje.
1983 m. Gintaro šeimai persikėlus iš Klaipėdos į Vilnių ir dėl kitų asmeninių motyvų jis perėjo studijuoti į Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą.
Vilniuje buvo daugiau erdvės neformaliai visuomeninei veiklai. Netrukus jis pradėjo lankyti Kiemo teatro dramos studiją, tapau šio teatro aktoriumi. Įsitraukė jis dar į etnografinį judėjimą - tapo aktyviu Istorikų folklorinio ansamblio nariu, kur ne tik išmoko daug lietuviškų dainų, bet ir tapo vienu iš "pagoniškų" švenčių organizatoriumi, aktyviu žygeiviu.
Labai išsiplėtė pažinčių ratas ir gyvenimo akiratis. Jau anksčiau buvau pamėgęs pėstute ir dviračiu keliauti po Lietuvą, o per studijų laikotarpį išvaikščiota beveik visa Lietuva, dalyvavauta etnografinėse ekspedicijose.
VU Gintaras įjunko į Vilniaus Universiteto biblioteką, o ypač - į jo "Profesorių skaityklą", į kurią buvau įleistas studentiškų mokslinių darbų rašymo pretekstu. Jau anksčiau jis buvo perskaitęs visą "lituanistinę biblioteką", iš kurios didžiausią įspūdį bei įtaką buvo padaręs Vydūnas. Čia šalia baltistikos, istorijos ir mitologijos tyrimų, jis rijo ir konspektavo anksčiau neprieinamą literatūrą anglų kalba - tiek bendresnę filosofinę, tiek psichoanalitinę ir kitą.
Tačiau svarbiausia studentiško periodo veikla tapo paminklosaugos (kultūros paveldo apsaugos) sritis. Įsijungta į akcijas prieš Vilniaus senamiesčio griovimą, Kernavės Pajautos slėnio arimą, magistralę per Rasų kapines, gamtos teršimą.
1986 m. Gintaras buvo vienas iš "Talkos" klubo organizatorių. Pirminė klubo idėja buvo organizuoti talkas apleistų Lietuvos paminklų teritorijose. Šis judėjimas labai išsiplėtė (vienu metu per savaitę rengdavo dvi talkas - vieną Vilniuje, o savaitgalį - kur nors kitur Lietuvoje, paprastai piliakalniuose. Tačiau ne mažiau aktyviai klubas įsijungė į viešas diskusijas dėl Vilniaus Senamiesčio regeneravimo projektų, rengė konferencijas, organizavo viešas protesto akcijas.
Kaip nekonformistinės laikysenos to meto "kultūros politikos" atžvilgiu šalininkas 1987 m. buvau išrinktas klubo pirmininku. Šis klubas tapo vienu iš svarbiausių to meto neformalių junginių, kurio ryšiai apėmė visą Lietuvą, o taip pat apėmė plačius akademinės, kultūros ir meno inteligentijos sluoksnius Lietuvos sostinėje. Pagrindinis klubo nuopelnas - laimėta laiko Žemutinės pilies archeologinės tyrimams, kad čia nebūtų pastatytas LKP CK proteguotas "modernus Tautų draugystės muziejus". "Talkos" judėjimas buvo vienas iš svarbiausių Sąjūdžio šaltinių (nuoroda į literatūrą - A. Ramonaitės knyga "Sąjūdžio ištakų beieškant").
1984-1985 m. Gintaras su mokyklos draugais įsiliejo į neformalų "lietuvių kultūros tyrimų" seminarą Rumšiškių liaudies kultūros muziejuje. Šio seminaro aktyvus dalyviai buvo Algirdas Patackas, Romualdas Ozolas, prof. Bronius Genzelis, kiti aktyvūs sąjūdininkai, būsimi žaliųjų ir paminkosaugos judėjimo veikėjai. Seminarą priglaudė muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Umbrasas.
1986 m. baigęs VU medicinos studijas, Gintaras Songaila įgijo psichiatro ir narkologo specialybes.
Darbinė veikla
1986–1989 m. dirbo Higienos ir epidemiologijos instituto Narkologijos problemų laboratorijoje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.
1989–1990 m. dirbo Sveikatos apsaugos ministro padėjėju.
1993–2000 m. dirbo Baltijos televizijos generaliniu direktoriumi.
Vienas iš „UAB Litevita“ savininkų, kuri Šiauliuose ir Panevėžyje pradėjo plėtoti skaitmeninės televizijos tinklą.
Politinė ir valstybinė veikla
Nuo 1991 m. buvo vienu iš Nepriklausomybės partijos organizatorių, išrinktas šios partijos vicepirmininku.
1991–1992 m. dirbo savaitraščio „Kovo 11“ redaktoriaus pavaduotoju.
1992 m. buvo paskirtas Rytų Lietuvos televizijos direktoriaus pavaduotoju.
1993–2000 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos viceprezidentu, vėliau – prezidentu, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyriaus viceprezidentu, vėliau – prezidentu.
Nuo 2004 m. Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) narys. [2005]]–2008 m. – LTS pirmininkas.
Nuo 2008 m. – Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcijos pirmininkas, prezidiumo narys.
Visuomeninė ir ekspertinė veikla
1983–1986 m. buvo žygeivių judėjimo narys.
Baigė Vilniaus universiteto Kiemo teatro aktorinio meistriškumo kursus, buvo šio teatro aktorius.
Nuo ... m. tapo aktyviu etnokultūrinio judėjimo dalyviu.
Nuo 1986 m. buvo vienas iš kultūros paveldo apsaugos judėjimo organizatorių.
1986–1988 m. – „Talkos“ klubo prezidentas.
2001–2004 m. – Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas.
Sąjūdžio organizatorius
1988 m. birželio 3 d. išrinktas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu, vėliau Sąjūdžio Seimo nariu. Buvo vienas iš aktyvių Sąjūdžio akcijų rengėjų, organizavo Sąjūdžio koordinacinius centrus Lietuvoje.
1990–1991 m. dirbo vyr. konsultantu Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje, Piliečių teisių ir tautybių reikalų komitete. Buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti atsakinguoju sekretoriumi.
1990 m. išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu.
Daugelio darbo grupių Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje, rengusių teisės aktų projektus, socialinės ir ekonominės plėtros planus ir strategijas, narys.
Įvertinimai
... m. Už nuopelnus valstybės atkurimui Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas Nepriklausomybės medaliu.
... m. už indėlį į Lietuvos euroatlantinę integraciją – įstojimo į NATO vardiniu atminimo ženklu.
Pomėgiai
Filosofija, mitologija, kalbotyra, istorija.
Bibliografija
- ...