Ginučiai
- Kitos reikšmės – Ginučiai (reikšmės).
Ginučiai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Ginučių vandens malūnas | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Utenos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Ignalinos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Linkmenų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 36 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | GinučiaiVikiteka |
Ginučiai – gatvinis kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, tarp Almajo ir Sravinaičio ežerų bei Srovės upelio. Seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Ant kalvos yra kaimo kapinaitės |
Stūkso Ginučių piliakalnis, IX–XII a. archeologijos paminklas, ant kurio galbūt stovėjusi Linkmenų pilis. |
Veikia vandens malūnas, pastatytas 1870 m. Tai svarbus turistinis objektas ir saugomas technikos paminklas, kuriame išlikusi visa autentiška įranga, yra ir nedidelė duonai kepti naudotų įrankių ekspozicija. Malūnas veikė iki 1968 m., 1978 m. nacionalinio parko iniciatyva restauruotas (perstatytos sienos ir perdengtas stogas), o 1985 m. – rekonstruotas. Jame veikia malūnininkystės muziejus. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-30027) |
Maisto prekių parduotuvė |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Išvystytas kaimo turizmas, vandens pramogos, nutiestas pėsčiųjų kelias į Palūšę. Veikia „Gaidelių sodyba“ kaimo turizmo reikmėms. |
Geografija
Kaimą supa Linkmenų miškas. Tarp Linkmeno ir Asėko ežero yra senas Ginučių ąžuolynas (19 ha), vietos gyventojų vadinamas giria. Netoli kaimo stūkso Ladakalnis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Kirdeikiai – 5 km Linkmenys – 11 km |
|
Vaišniūnai – 7 km IGNALINA – 16 km | |||||||||
Meironys – 6 km Palūšė – 8 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Ginučiai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Manoma, kad ant Ginučių piliakalnio stovėjo Linkmenų pilis, kurią kryžiuočiai sunaikino 1373 m. Kaimas minimas nuo 1554 m.
Prieš 1905 m. Ginučių dvarponis J. Gimžauskas sumanė nusavinti malūną, priklausiusi (kaip ir visos paupės pievos) kaimo bendruomenei. Jau buvo perėmęs iš valstiečių beveik visas girnas, tačiau iš 55 kiemų susirinkę kaimo vyrai pareiškė: „Pasiimk malūną, bet vandens negausi“. Naktį keli vyrai upelio dugne sukalė aštrius kuolus, kaimynai priveržė velėnų, rąstų, šakų, akmenų, sukasė pylimą ir nukreipė kita – Srovės upelio kryptimi. Malūnas liko stovėti prie dumblinos balos. Atvažiavę žandarai iš Švenčionių suėmė vyrus ir jų talkininkus, teisme iškelta byla, tačiau ją ponas pralaimėjo ir malūnas atiteko kaimui.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė vandens malūnas, pradinė mokykla, medicinos punktas, lentpjūvė. 1962 m. atidaryta biblioteka. 1998–2003 m. veikė Ginučių girininkija (2901 ha).
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
–1950 m. | Saldutiškio valsčius | Švenčionių apskritis |
1950–1954 m. | Ginučių apylinkės centras | Švenčionėlių rajonas |
1954–1959 m. | Motiejūnų apylinkė | |
1959–1962 m. | Švenčionių rajonas | |
1962–1963 m. | Ignalinos rajonas | |
1963–1995 m. | Linkmenų apylinkė | |
1995– | Linkmenų seniūnija | Ignalinos rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Kaimo vardas tikriausiai kilęs nuo veiksmažodžio ginti – šių vietų gynimo svarbą netiesiogiai paliudija greta esantis Ginučių piliakalnis.
Legendos
Pasakojama, kad Ginučių malūnas garsėjęs jame gyvenusių velnių išmonėmis. Kartais jie atvežtus malti grūdus išpildavę iš maišų, kartais tamsią naktį lauke kieno nors arklį nujodydavę. Bet jau seniai iš malūno kažkur išsidanginę.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1870 m. ir 2021 m. | |||||||
1870 m. | 1905 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[5] | 1977 m.[6] | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
66 | 204 | 225 | 206 | 157 | 130 | ||
1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
118 | 84 | 69 | 44 | 36 | - | ||
|
Šaltiniai
- ↑ Ginučiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Ginučiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Ginučiai loadmap.net
- ↑ Ginučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 565 psl.
- ↑ Ginučiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 100 psl.
- Ginučiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 622 psl.
- Kaimo svetainė
- Miesteliai.lt
- Ginučių interneto svetainė