Ginučiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Ginučiai
Lithuania Ginučiai Watermill.jpg
Ginučių vandens malūnas

Ginučiai
Koordinatės:55°23′02″N 25°59′35″E / 55.384°N 25.993°E / 55.384; 25.993 (Ginučiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija: Linkmenų seniūnija
Gyventojų: 36 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Ginùčiai
Kilmininkas: Ginùčių
Naudininkas: Ginùčiams
Galininkas: Ginučiùs
Įnagininkas: Ginùčiais
Vietininkas: Ginùčiuose


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: GinučiaiVikiteka

Ginučiaigatvinis kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, tarp Almajo ir Sravinaičio ežerų bei Srovės upelio. Seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Legenda cmentarz.svg Ant kalvos yra kaimo kapinaitės
SilentHillFilmCultSymbol.svg Stūkso Ginučių piliakalnis, IX–XII a. archeologijos paminklas, ant kurio galbūt stovėjusi Linkmenų pilis.
Veikia vandens malūnas, pastatytas 1870 m. Tai svarbus turistinis objektas ir saugomas technikos paminklas, kuriame išlikusi visa autentiška įranga, yra ir nedidelė duonai kepti naudotų įrankių ekspozicija. Malūnas veikė iki 1968 m., 1978 m. nacionalinio parko iniciatyva restauruotas (perstatytos sienos ir perdengtas stogas), o 1985 m. – rekonstruotas. Jame veikia malūnininkystės muziejus.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-30027)
Map marker icon – Nicolas Mollet – Convenience store – Stores – iphone.png Maisto prekių parduotuvė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Išvystytas kaimo turizmas, vandens pramogos, nutiestas pėsčiųjų kelias į Palūšę. Veikia „Gaidelių sodyba“ kaimo turizmo reikmėms.



Geografija

Aukstaitijos nacionalinis parkas.png

Kaimą supa Linkmenų miškas. Tarp Linkmeno ir Asėko ežero yra senas Ginučių ąžuolynas (19 ha), vietos gyventojų vadinamas giria. Netoli kaimo stūkso Ladakalnis.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Blank-50px.png
Kirdeikiai – 5 km
Linkmenys – 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vaišniūnai – 7 km
IGNALINA – 16 km
Meironys – 6 km
Palūšė – 8 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Ginučiai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Ginučiai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Manoma, kad ant Ginučių piliakalnio stovėjo Linkmenų pilis, kurią kryžiuočiai sunaikino 1373 m. Kaimas minimas nuo 1554 m.

Prieš 1905 m. Ginučių dvarponis J. Gimžauskas sumanė nusavinti malūną, priklausiusi (kaip ir visos paupės pievos) kaimo bendruomenei. Jau buvo perėmęs iš valstiečių beveik visas girnas, tačiau iš 55 kiemų susirinkę kaimo vyrai pareiškė: „Pasiimk malūną, bet vandens negausi“. Naktį keli vyrai upelio dugne sukalė aštrius kuolus, kaimynai priveržė velėnų, rąstų, šakų, akmenų, sukasė pylimą ir nukreipė kita – Srovės upelio kryptimi. Malūnas liko stovėti prie dumblinos balos. Atvažiavę žandarai iš Švenčionių suėmė vyrus ir jų talkininkus, teisme iškelta byla, tačiau ją ponas pralaimėjo ir malūnas atiteko kaimui.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė vandens malūnas, pradinė mokykla, medicinos punktas, lentpjūvė. 1962 m. atidaryta biblioteka. 19982003 m. veikė Ginučių girininkija (2901 ha).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Saldutiškio valsčius Švenčionių apskritis
19501954 m. Ginučių apylinkės centras Švenčionėlių rajonas
19541959 m. Motiejūnų apylinkė
19591962 m. Švenčionių rajonas
19621963 m. Ignalinos rajonas
19631995 m. Linkmenų apylinkė
1995 Linkmenų seniūnija Ignalinos rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Kaimo vardas tikriausiai kilęs nuo veiksmažodžio ginti – šių vietų gynimo svarbą netiesiogiai paliudija greta esantis Ginučių piliakalnis.

Legendos

Pasakojama, kad Ginučių malūnas garsėjęs jame gyvenusių velnių išmonėmis. Kartais jie atvežtus malti grūdus išpildavę iš maišų, kartais tamsią naktį lauke kieno nors arklį nujodydavę. Bet jau seniai iš malūno kažkur išsidanginę.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1870 m. ir 2021 m.
1870 m. 1905 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1977 m.[6] 1979 m.sur.
66 204 225 206 157 130
1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m. -
118 84 69 44 36 -

Šaltiniai

  1. Ginučiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. Ginučiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Ginučiai loadmap.net
  5. Ginučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 565 psl.
  6. Ginučiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 100 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 104% (+5121-359=4762 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 5% (+243-145=98 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+65-0=65 wiki spaudos ženklai).