Giuseppe Tucci

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Giuseppe Tucci

Džiuzepė Tučis (it. Giuseppe Tucci; 1894 m. birželio 5 d. – 1984 m. balandžio 5 d.) – italų orientalistas, specializavęsis Tibeto ir budizmo tyrinėjimuose. Laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus Rytų kultūrų tyrinėtoju.

Tucci Rytų kultūromis susidomėjo dar jaunystėje. Prieš studijuodamas universitete savarankiškai mokėsi Sanskritą, farsi, hebrajų ir kinų kalbas. 1919 baigęs universitetą, susidomėjo budizmu. 1925 metais buvo pakviestas į Indiją (Bengalijoje) dėstyti kinų ir italų. Ten jis taip pat pradėjo mokytis bengalų ir tibetiečių kalbas. Iki 1931 metų pakaitom dėstė Dakoje, Varanasyje ir Kalkutoje. Vėliau grįžo į Italiją, kur ėmė dėstyti Romos universitete.

Tarp 1928 ir 1954 metų organizavo 8 ekspedicijas į Indijos Himalajus ir Tibetą, o taip pat nemažiau kaip 5 į Nepalą. Jų metu surinko didžiulę daiktų ir tektų kolekciją.

Nuo 1955 organizavo archeologinius kasinėjimus ir restauravimo darbus į variose Centrinės Azijos vietose.

Bibliografija

  • Indo - tibetica 1: Mc'od rten e ts'a ts'a nel Tibet indiano ed occidentale: contributo allo studio dell'arte religiosa tibetana e del suo significato, Roma, Reale Accademia d’Italia, 1932;
  • Indo - tibetica 2: Rin c'en bzan po e la rinascita del buddhismo nel Tibet intorno al Mille, Roma, Reale Accademia d’Italia, 1933;
  • (ir E. Ghersi) Cronaca della missione scientifica Tucci nel Tibet occidentale (1933), Roma, Reale Accademia d’Italia, 1934;
  • Indo - tibetica 3 : I templi del Tibet occidentale e il loro simbolismo artistico, 2 voll., Roma, Reale Accademia d’Italia, 1935–1936;
  • Santi e briganti nel Tibet ignoto: diario della spedizione nel Tibet occidentale 1935, Milano, U. Hoepli, 1937;
  • Indo - tibetica 4: Gyantse ed i suoi monasteri, 3 voll., Roma, Reale Accademia d’Italia, 1941;
  • Asia religiosa, Roma, Partenia, 1946;
  • Tibetan Painted Scrolls, 3 voll., Roma, Istituto Poligrafico e Zecca dello Stato, 1949;
  • Teoria e pratica del Mandala, Roma, Astrolabio, 1949;
  • Italia e Oriente, Milano, Garzanti, 1949;
  • Tibetan folksongs from the district of Gyantse, Ascona, Artibus Asiae, 1949;
  • The Tombs of the Tibetan Kings, Roma, IsMEO, 1950;
  • A Lhasa e oltre, Roma, La Libreria dello Stato, 1950;
  • Tra giungle e pagode, Roma, La Libreria dello Stato, 1953
  • Preliminary report on two scientific expeditions in Nepal, Roma, IsMEO, 1956;
  • Storia della filosofia indiana, Bari, Laterza, 1957, ISBN 88-7819-196-5
  • Nepal: alla scoperta dei Malla, Bari, Leonardo da Vinci, 1960;
  • Die Religionen Tibets in G. Tucci e W. Heissig, Die Religionen Tibets und der Mongolei, Stuttgart, W. Kohlhammer, 1970;
  • Il paese delle donne dai molti mariti, reprint of old articles, Neri Pozza, 2005, ISBN 88-545-0043-7

Tucci literatūroje

  • Giuseppe Tucci: Commemorazione tenuta dal Presidente dell'Istituto Gherardo Gnoli il 7 maggio 1984 a Palazzo Brancaccio, Roma, IsMEO, 1984;
  • Raniero Gnoli, Ricordo di Giuseppe Tucci, Roma, IsMEO, 1985;
  • Giuseppe Tucci nel centenario della nascita : Roma, 7-8 giugno 1994, a cura di Beniamino Melasecchi, Roma, IsMEO, 1995;
  • Giuseppe Tucci : Un maceratese nelle terre sacre dell'Oriente, Macerata, Comune di Macerata, 2000;
  • Tucci l'esploratore dell'anima, Exhibition catalogue, Pollenza, Arte Nomade, 2004;
  • Oscar Nalesini, "Assembling loose pages, gathering fragments of the past: Giuseppe Tucci and his wanderings throughout Tibet and the Himalayas, 1926-1954", in Sanskrit Texts from Giuseppe Tucci’s Collection Part I, Edited by Francesco Sferra, Roma, IsIAO, 2008, pp. 79-112 (Manuscripta buddhica, 1).
  • Oscar Nalesini, "A short history of the Tibetan explorations of Giuseppe Tucci", in Visibilia invisibilium. Non-invasive analyses on Tibetan paintings from the Tucci expeditions, ed. by M. Laurenzi Tabasso. M.A. Polichetti, C. Seccaroni. Orientalis Publications, 2011, pp. 17-28.

Nuorodos

  • Giuseppe Tucci: biography, works, bibliography, expeditions, text and works of art collections, photographic collection [1]


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+5260-144=5116 wiki spaudos ženklai).