Glamonės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Glamonės.
J. N. Geigerio (1805-1880) paveikslas

Glamonės (arba petingas) – veiksmai, nukreipti į įvairius žmogaus jutimo organus siekiant reguliuoti lytinį susijaudinimą – iki sueities jį didinti, o po sueities – mažinti. Tai neatsiejama lytinio suartėjimo dalis, stiprinanti partnerių tarpusavio santykius, tiek kasdienius, tiek ir lytinius. Be to, glamonės sąlygoja optimalų organizmo pasiruošimą sueičiai. Tai yra įprasta sekso praktika, papildanti lytinį gyvenimą. Partneriai glosto, liečia, bučiuoja ir myluoja ne tik vienas kito lytinius organus, bet ir kitas erogenines zonas. Petingo metu niekada nevyksta penetracija, tačiau nepaisant to, yra galimas orgazmas.

Petingas yra labai įprasta praktika pradedant lytinį gyvenimą, ypač dėl to, kad nėra tiesiogiai susijęs su nekaltybės praradimu, be to, tai yra sėkminga kontracepcija siekiant išvengti pastojimo. Glamonės prieš sueitį yra vadinamos meilės žaismu (paruošiamosios glamonės), o po sueities – baigiamosiomis glamonėmis.

Ypatumai

Glamonių pobūdis yra gana individualus, priklauso nuo žmogaus, taip pat ir santykių su kitu partneriu patirties. Glamonėms galima priskirti ne tik fizinį stimuliavimą (ypač erogeninių zonų), bučinius, tačiau ir mielus žodžius, tam tikrą žvilgsnį. Glamonės turi būti abiem partneriams malonios ir priimtinos, kadangi priešingu atveju tai sąlygos ne suartėjimą, o atitolimą.

Vyrai ir moterys glamonių svarbą suvokia skirtingai. Vyrams kiek svarbiau fizinė stimuliacija, jie dažnai yra aktyvesni glamonių metu, tuo tarpu moterims taip pat svarbus dvasinis santykis su vyru, glamonių metu ji gali būti pasyvesnė – glamonėdama vyrą ji ne tiek siekia fizinės stimuliacijos, kiek nori išreikšti savo meilę ir atsidavimą, švelnumą, aistrą. Be to, lytinį susijaudinimą vyrai ir moterys pasiekia skirtingai: pas vyrus jis atsiranda sparčiau, tačiau ir nuslopsta taip pat greičiau.

Glamonių svarba ypač didelė poros santykių pradžioje, kai dar nėra nusistovėję elgesio stereotipai, partneriai nevisiškai pažįsta vienas kitą. Palaipsniui vieni ar kiti glamonių elementai tampa sąlyginiu refleksu, t. y. užtenka to, kad, pvz., vyras ima glostyti krūtis arba šnabždėti į ausį, ir moteris iškart ima susijaudinti. Esant ilgalaikiams poros santykiams, atitinkamai, glamonių trukmė šiek tiek sumažėja, kadangi partneriai yra prisiderinę. Jeigu tiek vyras, tiek ir moteris nusiteikę naujovėms lytiniame gyvenime, jie gali keisti ir glamonių įpročius, šitaip susilpnindami sąlyginių refleksų svarbą ir poveikį.

Glamonėjantis yra svarbu laikytis tam tikros veiksmų sekos: pirmiau stimuliuojamos nespecifinės, mažiau jautrios erogeninės zonos, vėliau jautresnės ir specifinės, stimuliavimas tampa aistringesnis ir stipresnis. Kaip ir bendrai lytiniuose santykiuose, glamonių metu svarbu, kad veiksmai būtų priimtini abiem partneriams ir jų nežeistų – nei fiziškai, nei emociškai.

Tipai

Petingas gali būti paviršutiniškas ir gilus. Paviršutiniškas – betarpiškas erogeninių zonų, kurios kasdienybėje paprastai yra matomos (ausys, akys, rankos, blauzdos ir kt.), stimuliavimas; taip pat gali būti per drabužius stimuliuojami lytiniai organai. Dažnai glamonių metu yra intensyviai bučiuojamasi (prancūziškas bučinys). Gilus petingas suprantamas kaip tiesioginis erogeninių zonų, kurios kasdienybėje būna uždengtos (krūtys ir lytiniai organai), stimuliavimas, dažniausiai rankomis. Nors glamonės paprastai būna sueities preliudija (meilės žaismas), tačiau dvi gilaus petingo formos yra beveik priskiriamos „visaverčiam“ seksui – tai kunilingas (moters lytinių organų stimuliavimas burna ar liežuviu) ir felacija (analogiškas vyro išorinių lyties organų stimuliavimas).

Nekingas – veido, kaklo, sprando (angl. neck), galvos, krūtų ir jų spenelių glamonės. Kai kuriais atvejais – po ilgo išsiskyrimo, lytinio susilaikymo, dėl didžiulės palaimos, partnerių jausmų vienas kitam – jau nekingo metu gali būti pasiekiamas orgazmas. Apatinis petingas yra susijęs su kūno, esančio žemiau juosmens, stimuliavimu – sėdmenų, tarpvietės, šlaunų vidinės dalies ir galiausiai – išorinių lytinių organų.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5378-0=5378 wiki spaudos ženklai).