Grajevo valsčius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Grajevo valsčius
lenk. Gmina Grajewo
POL gmina Grajewo COA.svg
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Lenkija
Centras: Grajevas
Gyventojų: 6 054 (2008 m.)
Plotas: 308.13 km²
Tankumas (2008): 20 žm./km²
Teritorijos kodas: 2004022
Pašto kodas: PL 19-200
Tel. kodas: 86
Tinklalapis: www.gminagrajewo.pl/

Grajevo valsčius (lenk. Gmina Grajewo) - kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Grajevo apskrityje. Centras – Grajevas. Ribojasi su Goniondzo, Prostkų, Radziluvo, Raigardo, Ščučino ir Vonsošo valsčiais.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Apie XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo 1138 m. iki 1526 m. dabartinės valsčiaus žemės priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei, o nuo 1529 m. iki 1569 m. Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837-1866 m. Augustavo gubernijai, 1867-1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. ir 1944 m. valsčius priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Grajevo rajonui. 1941-1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975-1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.

Paviršiaus struktūra

Pagal 2007[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 308,13 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 62%
  • miškai: 30%
  • vandens telkiniai: 12%

Valsčius sudaro 31,86% Grajevo apskrities.

Demografija

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2009 metais surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 6054 100% 2926 48,3% 3128 51,7%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
20 9,7 10,3

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1358,81 zlotai.[3]

Administracinis suskirstymas

Bialaševas, Bialaševo Kolonija, Bialogrondai, Bialogrondų Kolonija, Bočkų Švidorovas, Bžozova, Bžozova Vulka, Choinuvekas, Cemnošijė, Ciprkai, Danuvekas, Dibla, Elžbiecinas, Flešė, Gackiai, Godlevas, Grozimai, Kacprovas, Kapicė, Konopkai, Konopkų Kolonija, Košaruvka, Kotų Ribnas, Kureiva, Kurejevka, Kurkai, Lamanės Grondai, Lenkovas, Lipinskiai, Lipnikas, Loikai, Losevas, Mareckiai, Mieruciai, Modzelė, Okulas, Pieniožkai, Podlasekas, Popovas, Pžechodai, Ruda, Senickiai, Sikora, Soičino Borovai, Soičino Borovų Kolonija, Soičino Grondovai, Soičinekas, Šimanai, Šimanų Kolonija, Točilovas, Ušciankai, Viežbovas, Vojevodzinas ir Zaborovas.

Šaltiniai



Grajevo apskrities valsčiai

Grajevo valsčius | Radziluvo valsčius | Raigardo valsčius | Ščučino valsčius | Vonsošo valsčius

Grajevo apskritis


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5605-0=5605 wiki spaudos ženklai).