Gravimetrija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Gravimetrijageofizikos šaka, matuojanti įvairių žemės paviršiaus taškų laisvojo kritimo pagreitį g, tirianti jo matavimo metodus ir instrumentus. Laisvojo kritimo pagreičio matavimai naudojami Žemės formai, jos gelmių ir viršutinio sluoksnio sandarai nustatyti, navigacijai. Absoliutinis laisvojo kritimo pagreitis apskaičiuojamas pagal laisvai krintančių kūnų pagreičio arba laisvai svyruojančios svyruoklės periodo matavimą. Santykinis laisvojo kritimo pagreitis apskaičiuojamas pagal išmatuotų laisvojo kritimo pagreičio skirtumą tiriamajame ir atramos punkte. Matuoti galima svyruoklės svyravimo periodą, svyruoklės ištempimo ilgį ir jėgą, kvarcinio siūlo sukimo jėgą (gravimetras). Žinant bent vieno taško g vertę, galima apskaičiuoti kitų taškų g vertę. Pagrindine g verte laikoma 1898–1904 Potsdamo atramos punkte nustatyta laisvojo kritimo pagreičio absoliutinė vertė (981 274 mGal). Beveik visoje Žemėje sukurtas Potsdamo sistemos atramos taškų tinklas.

Gravimetrijos šakos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2498-0=2498 wiki spaudos ženklai).