Grigorijus Perelmanas
.jpg)
Grigorijus Jakovlevičius Perelmanas (rus. Григорий Яковлевич Перельман, *1966 m. birželio 13 d.) – žydų tautybės rusų matematikas.
Kilmė
Tėvas - Jakobas Pelermanas, inžinierius-elektrikas, 1993 m. jis iš Sankt Peterburgo išvyko gyventi į Izraelį.
Mama - Liubov Leibovna, matematikos mokytoja. Ji grojo smuiku ir išugdė savo sūnui meilę muzikai ir matematikai.
Mokslo ir studijų metai
Leningrado priemiesčio mokyklą Grigorijus pradėjo lankyti būdamas 6 metų. Jau tada jis mokėjo dauginti triženklius skaičius. Mama, mokytojavusi toje pat mokykloje, sielojosi, kad negalėjo sūnaus leisti į labiau prestižinę mokyklą. Po pamokų motina sūnų vežė į miesto centre esančius pionierių rūmų matematikos būrelį (kuriam vadovavo docentas Sergėjus Rukšinas), kur jis lavinosi 3-4 val. (vėliau ten lankėsi ir jaunesnioji duktė Jelena, irgi gabi matematikai).
Nuo 9-os klasės jis pradėjo lankyti 239-ąją sustiprintos fuzikos-matematikos mokyklą. Čia besimokydamas dukart tapo geriausiu Rusijos matematiku, o 1982 m. su komanda gavo aukso medalį Budapešte vykusioje tarptautinėje algebros ir matematikos olimpiadoje, kurioje jis surinko maksimalų balų skaičių – 42 iš 42.
Teoriškai jau tuomet Grigorijaus gyvenimas galėjo iš esmės pasikeisti – jį kvietė tęsti mokslus Niujorke, žadėdami suteikti būstą ir stipendiją. Tačiau jis atsisakė. Tuo metu dar nebuvo atsiskyrėlis, pasinėręs į mokslą. Grigorijus buvo gabus ir humanitarinių mokslų srityje. Jis rašė be jokių klaidų, buvo puikus oratorius. Jam neblogai sekėsi muzikos mokyklos smuiko klasėje, gerai žaidė stalo tenisą.
1982 m. Grigorijus Perelmanas be egzaminų buvo priimtas į Leningrado valstybinio universiteto Matematikos-mechanikos fakultetą studijuoti geometriją. Dalyvavo fakulteto, miesto ir sąjunginėse olimpiadose, mokėesi vien penketais, gavo Lenino stipendiją. Kai fizinio lavinimo dėstytojas siūlė studentams pasirinkti sporto šaką, jis pasirinko boksą – vienintelis iš viso kurso, nors fiziškai buvo silpnas.
Kurso draugai prisimena, kad Grigorijus visais klausimais turėjo savo keistoką nuomonę ir jo argumentai niekada nesutapdavo su daugumos požiūriu. Priversti jį pakeisti nuomonę buvo neįmanoma. Grigorijus nesistengė ieškoti draugų, nesiekė merginų dėmesio. Buvo abejingas ir savo išvaizdai. Stodamas į universitetą jis turėjo ilgus išsirietusius nagus ir visad turėjo atsiskyrėliškų požymių. Sąsiuvinius nešiojosi kažkokiame apšiurusiame maišelyje nuo batų, dėvėjo senus suplyšusius drabužius, retai šukavosi. Studentų pasilinksminimuose nedalyvaudavo, nerūkė, nevartojo alkoholio. Paskutiniais metais visiškai liovėsi bendrauti bet kokiomis temomis, išskyrus matematiką. Jis visad buvo perfekcionistas, kuris retai darė klaidas ir turėjo kelis savitus elgsenos bruožus – pvz, niūniavimą ar murmėjimą sprendžiant sunkų klausimą.
1986 m. G. Perelmanas baigė universitetą su pagyrimu ir buvo priimtas į aspirantūrą (dokorantūrą) V. A. Steklovo vardo Matematikos institutute Leningrado skyrių. Jo mokslinis vadovas buvo Aleksandras Danilovičius Aleksandrovas (1912-1999, matematikas, fizikas, filosofas, alpinistas).
1990 m. jis apsigynė kandidatinę disertaciją ir liko dirbti institute moksliniu bendradarbiu>
Mokslinis indėlis
Grigorijus Perelmanas 2002 m. išsprendė vieną sudėtingiausių uždavinių matematikoje – šimtmečio užduotį, vad. „Poincare prielaida“ (pavadinta pagal Poincaré pavardę).
Jis daug nuveikė Riemann geometrijoje ir geometrinėje topologijoje. 1994 m. įrodė Sielos prielaidą (Soul conjecture). 2003 m. įrodė Poincaré prielaidą, kuri buvo suformuluota 1904 m. ir laikyta viena sunkiausių topologijos problemų. Spręsdamas šį uždavinį pasinaudojo matematiko Richard Hamilton atrastais Ricci srautais (Ricci flow), o kaip „šalutinis efektas“ buvo ir Thurston geometrizacijos prielaidos įrodymas. Trys mokslininkų grupės patikrino Poincaré prielaidos įrodymą; kiniečiai bandė sumenkinti G. Perelmano indėlį. Jį ginti ėmėsi ne matematikos elitas, bet žiniasklaida. 2005 m. G. Perelmanas nutraukė mokslinę veiklą ir ėmė vengti kontaktų. 2006 m. apdovanotas prestižiškiausiu matematikoje Fields Medaliu, bet jo atsisakė. 2010 m. Clay Institutas pranešė, kad jam atitenka vienas iš septynių Tūkstantmečio Prizų (Millennium Prize), kurio vertė 1 mln. JAV dolerių, tačiau G. Perelmanas jo irgi nepriėmė. 2014 m. pradėjo dirbti nanotechnologijų sferoje Švedijoje.
Įvertinimai
- 2006 m. Fildso medalis (atsisakė priimti)