Grigorijus Rozovskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Profesorius Grigorijus Rozovskis

Gimė 1929 m. lapkričio 9 d.
Mirė 2005 m. sausio 31 d. (75 m.)
Vilnius

Sutuoktinis(-ė) Vilija Pavlovna Rozovskaja
Vaikai

Vladimiras, Natalija


Veikla
chemikas neorganikas, fizikochemikas, elektrochemikas

Grigorijus Rozovskis (rus. Григорий Израилович Розовский, 1929 m. lapkričio 10 d. – 2005 m. sausio 31 d. Vilniuje) – Lietuvos chemikas, chemijos mokslų habilituotas daktaras, mokslininkas, išradėjas, patentų autorius.

Biografija

Ilgametis Chemijos instituto darbuotojas ir Lietuvos mokslų akademijos bendradarbis. Savo ilgos mokslinės karjeros metu yra paskelbęs visą eilę mokslinių darbų, skirtų dviems pagrindinėms jo tyrimų sritims – vario (III) junginių tyrimui ir metalų sulfidų dangų formavimui ant įvairių dielektrikų paviršių, siekiant tuos paviršius metalizuoti.

Už 1959-1980 m. paskelbtų darbų apie trivalenčio vario junginių chemiją ciklą prof. G. Rozovskiui kartu su A.Prokopčiku 1983 m. suteikta Lietuvos valstybinė premija chemijos mokslų srityje. Didelė praktinė tokių junginių tyrimų reikšmė paaiškėjo po 1987 m., kai šveicarų mokslininkai atrado plačiai pagarsėjusį pasaulyje aukštatemperatūrį superlaidumą ir pasirodė, kad būtinas tų superlaidininkų komponentas yra trivalenčio vario junginiai.

Mokslinė veikla

Vilniaus Chemijos instituto mokslinė grupė, kuriai vadovavo Grigorijus Rozovskis ir Arianas Prokopčikas, visą eilę metų paskyrė trivalenčio vario (III) junginių analizės metodų kūrimams; tai buvo pirmieji pasaulyje tokio pobūdžio išradimai.[reikalingas šaltinis] Tyrimuose dalyvavo Chemijos ir cheminės technologijos instituto (Lietuvos MA ChChTI), Lietuvos Teismo ekspertizės bei Petrozavodsko universiteto (Karelija) mokslo darbuotojai. Dalis gautų analizinės krypties rezultatų, ypač susijusių su naujai pastebėtais fenomenais, pripažinti ir patentuoti. 1968 m. A. Prokopčikas, G. Rozovskis ir R. Jankauskas paskelbė Mokslinėje Akademijoje darbą, kuriame pristatė naujas vario (III) kompleksų panaudojimo sritis. Darbo autoriai parodė, jog perjodatas yra ligandas, ne tik stabilizuojantis vario (III) oksidacijos laipsnį, bet ir gebantis oksiduoti dvivalentį varį Cu(II) iki trivalenčio vario Cu(III). 1970 m. mokslinių bendradarbių grupė, kurią sudarė P.Norkus, J. Jankauskas ir G. Rozovskis, pristatė autorinį liudijimą, kuriame pažymėjo, kad labai maži rutenio junginių kiekiai nepaprastai pagreitina šią naują redokso reakciją.

Nuo 1980-tųjų vidurio tyrinėjo plastikų dekoratyvinės metalizacijos procesų galimybes, metalizacijos absorbcinius metodus, specializavosi vario ir jo junginių dangų galimybėse ir technologijose. G. Rozovskis atliko trivalenčio vario junginių tyrimus, šiai temai paskyrė visą eilę straipsnių, su juo kartu dirbo ir buvo straipsnių bendraautoriai Lietuvos chemikai P. Norkus, M. Šalkauskas. 1991 m. G. Rozovskis į savo mokslinę veiklą įtraukė ir kobalto sulfido dangų susidarymo tyrimus, tobulino kobalto sulfido dengimo technologinių procesų galimybes.

1990 m. G. Rozovskis tyrė trivalenčio vario buvimą superlaidininkuose. G. Rozovskis ir A. Misevičius kartu su Bendrosios ir neorganinės chemijos instituto (IONCh, Maskva) bendradarbiais pasiūlė specifinę indikatorinę reakciją, kuri kaip tik įrodė trivalenčio vario Cu(III) buvimą aukštatemperatūriuose superlaidininkuose. Buvo atskleista reakcijos esmė: paveikus superlaidininką telurato jonais, susidaro spalvotas tirpalas, kurio spektras atitinka diteluratokuprato (III) spektrą.

1995 m. Chemijos institute G. Rozovskis su bendradarbiais pasiūlė dekoratyvinės metalizacijos tikslams ant ABS plastiko paviršiaus vietoje vario sulfido formuoti kobalto sulfido sluoksnius. Dėl privalumų, kuriais pasižymėjo metalizacijos procesas kobalto sulfido pagrindu, licenciją šiam procesui nupirko JAV firma ENTHONE – OMI, kuri kartu su Chemijos institutu jį patentavo. Patento autoriai: L.Naruškevičius, G.Rozovskis, M. Baranauskas, J.Vinkevičius bei firmos atstovai A. Mobius ir P. Pies.

Bibliografija

  • G. Rozovskis, J. Butkevičius, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 4, 25 (1964).
  • G. Rozovskis, A. Prokopčikas, R. Jankauskas, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 25 (1968).
  • G. Rozovskis, A. Prokopčikas, R. Jankauskas, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 25 (1968).
  • P. Norkus, J. Jankauskas, G. Rozovskis, TSRS autorinis liudijimas – N 276027, (1970).
  • G. Rozovskis, G. Šimkevičiūtė, P. Norkus, Zh. Anal. Khim, 27(9), 1764 (1972).
  • G. Rozovskis, S. Juktonis, R. Jankauskas, Zh. Anal. Khim, 27(2), 320 (1972).
  • G. Rozovskis, S. Juktonis, R. Jankauskas, P. Norkus, Zh. Anal. Khim., 27(11), 2214 (1972).
  • G. Rozovskis, Z. Poškutė, A. Prokopčikas, P. Norkus, Zh. Neorg. Khim., 18(10), 2696 (1973).
  • G. Rozovskis, D. Talalienė, R. Jankauskas, Zh. Anal. Khim., 29(11), 2243 (1974).
  • G. Rozovskis, Z. Poškutė, A. Prokopčikas, Zh. Anal. Khim., 29(3), 512 (1974).
  • G. Rozovskis, S. Juktonis, R. Jankauskas, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 5, 73 (1975).
  • G. Rozovskis, A. Sacharov, R. Salnikova, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 71 (1975).
  • R. Jankauskas, G. Rozovskis, S. Budrienė, S. Juktonis, Zh. Anal. Khim., 34(12), 2316 (1979).
  • T. Volkova, G. Rozovskis, A. Sacharov, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 43 (1980).
  • A. Misevičius, I. Šaplygin, I. Konovalova, V. Lazarev, G. Rozovskis, Zh. Neorg. Khim., 35(3), 796 (1990).
  • G. Rozovskis, L. Naruškevičius, Central Eastern and Northern Europe, Regional Conference on Surface Treatment, Palanga, 48 (1995) (anglų kalba).
  • G. Bikulčius, G. Rozovskis, L. Naruškevičius, Chemija, 3(182), 163 (1991) (rusų kalba).
  • L. Naruškevičius, G. Rozovsky, J. Vinkevičius, F. Frolova, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 2(165), 7 (1988) (rusų kalba).
  • L. Naruškevičius, G. Rozovsky, T. Bernotavičius, Issledovanya v oblasti osozhdeniya metallov, Sbornik statei, Vilnius (1987) (rusų kalba).
  • L. Naruškevičius, G. Rozovsky, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 4(167), 3 (1988) (rusų kalba).
  • L. L. Naruškevičius, G. I. Rozovskis, J. Adhesion Science, 8, 1007 (1994) (anglų kalba).
  • A. Vaškelis, E. Norkus, G. Rozovskis, J. Vinkevičius, Trans. Inst. Metal. Finish., 75(1), 1 (1997) (anglų kalba).
  • L. Naruškevičius, G. Rozovskis, B. Šimkūnaitė, A. Sudavi­čius, A. Sereika, Cheminė technologija, 4(21), 31 (2001).
  • Algirdas Misevičius, Grigorijus Rozovskis, Kinetics of reduction of hydroxycuprate(III) in KOH solution, Transition Metal Chemistry, Vol. 27, pp 99–101 (2002) (anglų kalba).
  • B. Šimkūnaitė, L.Naruškevičius, G.Rozovskis, A. Sudavičius, A. Kaliničenko, Cheminė technologija, 3(29), 27 (2003).
  • B. Šimkūnaitė, L. Naruškevičius, G. Rozovskis, A. Sudavi­čius, Z. Mockus, Chemija, 1(14), 10 (2003).

Įvertinimas

Nuorodos

Literatūra

  • CHEMIJA. 2009. Vol. 20. No. 4. P. i–ix Lietuvos mokslų akademija, 2009

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+8166-0=8166 wiki spaudos ženklai).