Gruodžio 27

Gruodžio 27 yra 361-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 362-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 4 dienos.

Informacija

Vardadieniai

Dautarta – Dautartas – Dautartė – Eglė – Gedvinė – Fabijolė – Visalgas – Visalgė – Visbartas – Visbartė – Visdargas – Visdagrė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1901 – caro įsaku Žvėrynas (tuo metu vadintas Aleksandrija) prijungtas prie Vilniaus miesto;
• 1917 – Tbilisyje (Gruzija) įvyko Kaukazo lietuvių suvažiavimas;
• 1918 – Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, išleisti pirmieji 10 ir 15 skatikų vertės Lietuvos pašto ženklai;
• 1932 – įkurta Lietuvos fotomėgėjų sąjunga;
• 1988 – vyskupui Julijonui Steponavičiui iš priverstinės tremties Žagarėje leista grįžti į Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas, kurias jam buvo uždrausta eiti 1961 m.
• 1991 – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Alžyras ir Baltarusija.
• 1994 – populiariausiu Kauno miesto žmogumi išrinktas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas, poetas Ričardas Mikutavičius.

Gimimo dienos

• 1815 m. – Steponas Jonas Gailevičius, Lietuvos skulptorius, tautodailininkas, liaudies menininkas (m. 1885 m.).
• 1886 m. – Stasys Digrys, Lietuvos ekonomistas, bankininkas, politinis veikėjas (m. 1959 m.).
• 1904 m. – Jurgis Gilvydis, Argentinos lietuvių veikėjas, kino kronikininkas.
• 1906 m. – Petras Janulis, Lietuvos architektas urbanistas (m. 1994 m.).
• 1919 m.:
  • Antanas Suraučius, Lietuvos pokario rezistencijos dalyvis, publicistas ir poetas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).
  • Pranas Gudynas, Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas, restauratorius, tapytojas (m. 1979 m.).
• 1925 m. – Mošė Arensas, izraelio politikas ir aeroinžinierius. Buvo Likudo nariu, tris kartus buvo gynybos bei 1988–1990 užsienio reikalų ministru.
• 1934 m.:
  • Birutė Kalėdienė-Zalagaitytė, Lietuvos lengvaatletė, trenerė, pirmoji iš Lietuvos lengvaatlečių pasiekusi pasaulio rekordą.
  • Zigmas Povilaitis, agronomas, ekonomikos mokslų daktaras, Lietuvos ir Šakių rajono politinis veikėjas.
• 1940 m.:
  • Janina Genovaitė Morkūnienė-Laniauskaitė, Lietuvos etnologė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Petras Bendikas, Lietuvos zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Vincas Sudeikis, kelininkas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1949 m. – Algimantas Armalis, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis veikėjas.
• 1952 m. – Zita Civilkaitė, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Olegas Šapovalas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Judita Leitaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas).
  • Nijolė Gailešienė, agronomė, viešojo administravimo magistrė. Lietuvos ir Utenos rajono politinė veikėja.
• 1960 m.:
  • Rimantas Baltušis, vienas pirmųjų po 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkų, pulkininkas leitenantas (m. 2000 m.).
  • Valdas Tutkus, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas.
• 1962 m. – Remigijus Ačas, Lietuvos inžinierius, teisininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Ingrida Gelminauskienė, vadybininkė.
• 1971 m. – Ronata Balkaitienė, pedagogė, dainininkė, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1972 m. – Neringa Abrutytė, lietuvių poetė ir vertėja.
• 1974 m. – Dalia Mikoliūnaitė, aktorė, „Teatriuko" trupės įkūrėja ir administracijos vadovė.
• 1975 m. – Edita Pučinskaitė, Lietuvos dviratininkė, 1995 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių bronzos medalio laimėtoja, 1999 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių čempionė ir asmeninių lenktynių laikui bronzos medalio laimėtoja, 2001 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių vicečempionė, 1998 m. - prestižinių lenktynių Tour de France, 2006 m. ir 2007 m. – Giro d'Italia varžybų nugalėtoja.
• 1976 m. – Marijus Panceris, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1841 m. – Andrius Benediktas Klongevičius, Lietuvos vyskupas, teologijos daktaras (g. 1767 m.).
• 1891 m. – Aleksandras Boreika Chodzka, Rusijos imperijos diplomatas, orientalistas, Lietuvos poetas. Rašė lenkų kalba (g. 1804 m.).
• 1925 m. – Mykolas Kazimieras Girdvainis, Lietuvos ichtiologas, bitininkas. Žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (g. 1841 m.).
• 1926 m.:
  • Juozas Greifenbergeris, komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, žurnalistas (g. 1898 m.).
  • Karolis Požėla, revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, vienas iš „Keturių komunarų“ (g. 1896 m.).
  • Kazys Giedrys, revoliucionierius (g. 1890 m.).
  • Rapolas Čarnas, vienas iš keturių komunarų, LKP veikėjas (g. 1900 m.).
• 1928 m. – Ansas Bruožis, rašytojas, tautosakininkas, aušrininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, kultūros istorikas, poligrafininkas ir bibliografas (g. 1876 m.).
• 1951 m. – Antanas Šmulkštys, Romos katalikų kunigas, lietuvių rašytojas ir vertėjas, politikas (g. 1886 m.).
• 1952 m. – Veronika Karvelienė-Bakštytė, Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja, filosofijos daktarė (g. 1898 m.).
• 1957 m. – Karolis Pukevičius, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas, visuomenės veikėjas (g. 1885 m.).
• 1980 m. – Antanas Antanovičius, Lietuvos kalbininkas slavistas, filologijos mokslų daktaras (g. 1910 m.).
• 2000 m. – Kazys Mikalauskas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (g. 1908 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1932 – Sovietų Sąjungoje vėl įvesti pasai;
• 1932 – Niujorke atidarytas didžiausias pasaulyje 5945 vietų kino teatras „Radio City Music Hall“;
• 1949 – įkurtos Jungtinės Indonezijos Valstijos.
• 1979 – Dešimt metų trukusios Sovietų Sąjungos intervencijos į Afganistaną pradžia.
• 1981 – JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) paskelbė ekonominių sankcijų Sovietų Sąjungai programą. Sankcijos SSRS buvo įvestos už jos tariamą vaidmenį Lenkijoje paskelbiant karinę padėtį.

Gimimo dienos

• 1571 m. – Johanesas Kepleris, vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmą astronomijos moksle. Keplerio dėsniai buvo vienas iš pagrindų, kuriais remdamasis Niutonas atrado gravitacijos dėsnį (m. 1630 m.).
• 1595 m. – Bogdanas Zinovijus Chmelnickis, 1648–1657 m. Ukrainos kazokų etmonas, 1648–1654 m. sukilimo prieš Abiejų Tautų Respubliką vadovas (m. 1657 m.).
• 1654 m. – Jacob Bernoulli, šveicarų matematikas (m. 1705 m.).
• 1717 m. – Pijus VI, popiežius 1775-1799 metais (m. 1799 m.).
• 1822 m. – Luji Pasteras, garsus prancūzų mikrobiologas ir chemikas (m. 1895 m.).
• 1832 m. – Pavelas Tretjakovas, rusų verslininkas, mecenatas, kolekcionierius įkūręs Tretjakovo galeriją (m. 1898 m.).
• 1848 m. – Džiovanis Batista Pirelis, italų pramonininkas įsteigęs vieną iš pirmųjų gumos gaminių fabrikų, kuriame nuo 1899 m. gaminamos padangos automobiliams (m. 1932 m.).
• 1892 m. – Ernestas Blese, latvių kalbininkas, kalbos istorikas (m. 1964 m.).
• 1899 m. – Georgis Leonidzė, gruzinų poetas. Gruzijos mokslų akademijos narys (m. 1966 m.).
• 1901 m. – Marlene Dietrich, viena garsiausių pasaulio aktorių, dainininkė, tapusi savo laikmečio simboliu (m. 1992 m.).
• 1910 m. – Georgijus Francevičius Gauzė, rusų mikrobiologas ir ekologas, vienas iš teorinės ir eksperimentinės ekologijos pradininkų (m. 1986 m.).
• 1933 m. – Gunaras Bindė, latvių fotografas.
• 1943 m. – Samuel Archibald Anthony Hinds, Gajanos politikas, kuris beveik visose kadencijose nuo 1992 m. dirbo šalies premjeru.
• 1948 m. – Žeraras Depardjė, prancūzų aktorius, Auksinio gaublio laimėtojas. Tai vienas žymiausių prancūzų aktorių, vadinantis tiek anglakalbiuose, tiek prancūziškuose filmuose. Žinomas iš filmų „Žalioji korta“, „1492: Rojaus užkariavimas“, „Asteriksas ir Obeliksas“.
• 1961 m. – Gvidas Vestervelė, vokiečių politikas, teisininkas, Vokietijos liberalų lyderis, FDP pirmininkas.
• 1971 m. – Sergejus Bodrovas Jaunesnysis, Rusijos aktorius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas. Garsaus rusų režisieriaus, aktoriaus, bei prodiuserio Sergejaus Bodrovo sūnus (m. 2002 m.).
• 1981 m. – Emilė de Reivin, australų aktorė.
• 1983 m.:
  • Marco André Zoro Kpolo, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir S.L. Benfica klubo gynėjas, pastaruoju laikotarpiu skloinamas Vitória FC.
  • Sa Dingding, Kinijos atlikėja ir dainų autorė. Atlieka Rytų Azijos liaudies dainas, neretai persipynusias su elektronikos, pop, New Age muzikos motyvais. Taip pat groja instrumentais guzheng ir morin khuur.
• 1984 m.:
  • Andrejs Perepļotkins, Latvijos futbolininkas.
  • Žilesas Simonas, profesionalus Prancūzijos tenisininkas. Jis per savo karjerą jau laimėjo šešis ATP titulus. Simonas per savo karjerą yra nugalėjęs tokius tenisininkus, kaip Rafaelis Nadalis, Rodžeris Federeris, Novakas Džokovičius, Andis Rodikas, Andis Miurėjus, Davidas Nalbandianas ir Žo-Vilfriedas Tsonga. Jo treneris yra prancūzas Tieris Tulasnas. Šiuo metu ATP reitinge Simonas užima 15 vietą.
• 1986 m.:
  • Shelly-Ann Fraser, Jamaikos lengvosios atletikos sportininkė, kuris specializuojasi 100 m sprinto rungtyje. Nacionalinė rekordininkė, bei pasaulio ir olimpinė čempionė. UNICEF geros valios ambasadorė..
  • Torah Bright, profesionali snieglentininkė iš Australijos. Profesionaliai sportuoti ji pradėjo būdama 14-os metų. 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Turine Torah buvo penkta kroso rungtyje, o 2010 m. Vankuveryje laimėjo aukso medalį.
• 1988 m. – Hayley Nichole Williams, amerikiečių kilmės dainininkė geriau žinoma kaip grupės Paramore vokalistė. Hayley turi dvi seses Erica ir McKayla. Prieš kelerius metus Hayley susitikinėjo su grupės nariu Josh. Bet dabar tarp jų nieko neliko, sakė Hayley viename iš interviu. Tiesa, Josh Farro prieš keletą savaičių pradėjo laimingą santuoką su Jenna. O Hayley laimingai susitikinėja su Chad Gilbert, geriau žinomas kaip grupės New Found Glory vokalistas.

Mirtys

• 1065 m. – Ferdinandas I, Kastilijos, Leono ir Galisijos karalius, Ispanijos imperatorius, valdė nuo 1037 m. iki mirties (g. 1017 m.).
• 1922 m. – Thomas W. Rhys Davids, britų budologas, archeologas ir Pali kalbos tyrimų Vakaruose pradininkas (g. 1843 m.).
• 1938 m. – Emilis Vanderveldė, teisininkas, Belgijos visuomenės ir politinis veikėjas, buvęs sveikatos, tiekimo, užsienio reikalų ir teisingumo ministras (g. 1866 m.).
• 1973 m. – Pavelas Rafalovičius Bermontas-Avalovas, rusų generolas majoras (1918 m.), Pirmojo pasaulinio karo, kontrrevoliucinių įvykių Baltijos šalyse 1918–1919 m. dalyvis (g. 1877 m.).
• 1978 m. – Houari Boumédiènne, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1965 m. birželio 19 d. iki mirties (g. 1932 m.).
• 2007 m. – Benazir Bhutto, Pakistano politikė, ministrė pirmininkė (g. 1953 m.).

Šaltiniai

Vikiteka