Gruodžio 4
| Lap – Gruodis – Sausio | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 | 31 | ||||
| 2025 | ||||||
Gruodžio 4 yra 338-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 339-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 27 dienos.
Informacija
Šventės
- Šv. Barbora.
Vardadieniai
Airė – Barbė – Barbora – Barė – Bušė – Liugailė – Liutaurė – Liutauras – Nadruvė – Nadruvis – Osmundas – Vainota – Vainotas – Vainotė.
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1905 m. – Vilniuje prasidėjo Lietuvių suvažiavimas (Didysis Vilniaus Seimas).
Gimimo dienos
- 1591 m. – Žygimantas Karolis Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1642 m.).
- 1816 m. – Valerijonas Ažukalnis, lietuvių poetas, vertėjas (m. 1874 m.).
- 1871 m. – Liudvikas Stulpinas, pirmasis Lietuvos jūrų kapitonas (m. 1934 m.).
- 1890 m. – Juozas Bieliūnas, lietuvių vargonininkas, chorvedys, dainininkas (baritonas).[1] (m. 1955 m.).
- 1894 m. – Pranas Mantvydas, Lietuvos filosofas, vertėjas (m. 1960 m.).
- 1898 m. – Augustinas Frenzelis, Lietuvos ir Kanados socialdemokratų veikėjas (m. 1968 m.).
- 1901 m. – Viktoras Jasaitis, Lietuvos chemikas ir visuomenės veikėjas (m. 1968 m.).
- 1907 m. – Alfonsas Gučas, psichologas, pedagogas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (m. 1988 m.).
- 1940 m. – Juozas Ruzgis, Lietuvos poetas, pedagogas. Jo eilėmis parašyta daina „Lietuva“ (muzikos autorius Aidas Sabaliauskas) Lietuvos radijo patriotinės dainos konkurse „Daina Lietuvai“ užėmė antrąją vietą.
- 1950 m.:
- Vidmantas Žiemelis, teisininkas, politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- Vydmantas Ruzgys, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1952 m.:
- Juozas Mažeika, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Ridmandas Puškorius, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1954 m.:
- Algimantas Olendra, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Rymantas Norkus, ūkininkas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Birutė Nedzinskienė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
- 1957 m. – Juozas Kniukšta, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m. – Janina Deveikienė, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1960 m. – Zigmas Čelkevičius, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1961 m. – Algirdas Kaliatka, Lietuvos inžinierius, branduolinės energetikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas.
- 1962 m.:
- Jonas Novogreckis, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Žilvinas Padaiga, gydytojas, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Visvaldas Matkevičius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
- 1941 m. – Stasys Šalkauskis, Lietuvos filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius (g. 1886 m.).
- 1942 m. – Mykolas Januškevičius, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, vertėjas (g. 1886 m.).
- 1970 m.:
- Antanas Impulevičius, Impulėnas, Lietuvos kariuomenės karininkas, nuo 1937 m. Generalinio štabo majoras (g. 1907 m.).
- Mykolas Krupavičius, Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras, prelatas (g. 1885 m.).
- 1983 m. – Ona Halina Lukauskaitė-Poškienė, poetė, vertėja, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja (g. 1906 m.).
- 1997 m.:
- Vincas Martinkėnas, Lietuvos Vilniaus krašto visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas, vertėjas (g. 1907 m.).
- Vytautas Kazimieras Jonynas, grafikas, tapytojas, skulptorius, vitražų kūrėjas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių menininkų (g. 1907 m.).
- 2007 m. – Kazimieras Rimantas Balėnas, Lietuvos architektas (g. 1935 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1674 – Prancūzijos jėzuitai įsteigė Čikagos miestą;
- 1808 – Napoleonas panaikino Ispanijos inkviziciją;
- 1918 – Nacionalinis susirinkimas paskelbė Serbų, Chorvatų ir Slovėnų karalystę. 1929 m. ji pavadinta Jugoslavija;
- 1976 – Centrinės Afrikos Respublikos Prezidentas deklaravo save imperatoriumi.
Gimimo dienos
- 1713 m. – Gasparas Gocis, italų rašytojas, žurnalistas. Vienas pirmųjų italų žurnalistų (m. 1785 m.).
- 1800 m. – Emilis Orestrupas;, Danijos poetas, gydytojas[2] (m. 1856 m.).
- 1834 m. – Kawakami Gensai, japonų karys, vienas iš keturių didžiųjų Hitokiri (pažodžiui: „Žmonių žudikas“), kovojęs prieš vakariečius įsileidžiantį Tokugavos šiogūnatą, norėdamas, kad visi svetimšaliai būtų išvyti (m. 1871 m.).
- 1875 m. – Raineris Marija Rilkė, vienas iškiliausių XX a. vokiečių kalba kūrusių poetų, modernizmo atstovas (m. 1926 m.).
- 1878 m. – Michailas Aleksandrovičius, Rusijos didysis kunigaikštis, Nikolajaus II brolis, generolas leitenantas (1916 m.) (m. 1918 m.).
- 1892 m. – Fransiskas Frankas, Ispanijos valstybinis ir karinis veikėjas (m. 1975 m.).
- 1908 m. – Alfred Day Hershey, 1969 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1997 m.).
- 1928 m. – Suzukis Reidžis, Japonijos politikas, 1983–1999 m. ėjęs Aičio prefektūros gubernatoriaus pareigas.
- 1932 m.:
- Marijanas Kačinskis, lenkų archeologas, jotvingių materialinio palikimo tyrinėtojas (m. 2007 m.).
- No Tėu, Pietų Korėjos politikas, buvęs šalies prezidentas, pareigas ėjęs 1988–1993 m. laikotarpiu.
- 1933 m. – Ježis Ochmanskis, lenkų istorikas, lituanistas, LDK istorijos tyrinėtojas (m. 1996 m.).
- 1962 m. – Aleksandras Valterovičius Litvinenka, buvęs KGB, vėliau FSB darbuotojas, rašytojas (m. 2006 m.).
- 1964 m. – Sertab Erener, turkų dainininkė, konkurso Eurovizija 2003 nugalėtoja. Pirmasis jos diskas 1992 m. tapo pačiu perkamiausiu. Dainavo kartu su Jose Carreru ir Ricky Martinu. 2003 m. gegužės 24 d. Latvijos sostinėje Rygoje su daina „Every way that I can“ laimėjo Eurovizijos dainų konkursą, surinkusi 167 taškus. Dabar daugiausią tekstų savo dainoms rašo pati.
- 1969 m. – Shawn Corey Carter, vienas sėkmingiausių Amerikos Hip-Hop atlikėjų. Jay-Z yra vienas iš Roc-A-Fella savininkų, taip pat NBA klubo New Jersey Nets bendrasavininkas. Yra Rihannos prodiuseris. Jay-Z per savo karjerą yra pardavęs daugiau nei penkiasdešimt milijonų kopijų albumų. Beyoncés vyras.
- 1972 m. – Sebastianas Karpiniukas, lenkų teisininkas, politinis veikėjas, Lenkijos Seimo narys (m. 2010 m.).
- 1973 m. – Tyra Lynne Banks, JAV modelis, laidų vedėja ir aktorė. Realybės šou America's Next Top Model kūrėja, vedėja ir pagrindinė komisijos narė. Nuo 2005 m. veda pokalbių šou The Tyra Banks Show.
- 1986 m. – Martell Webster, JAV krepšininkas, šiuo rungtyniaujantis metu Nacionalinės krepšinio asociacijos Portlando "Trail Blazers" komandoje. 2.01 m ūgio, 95 kg sveriantis taikliarankis krepšininkas buvo pašauktas 2005 metų NBA Naujoku Biržoje šeštu kvietimu į Portlando "Trail Blazers" komandą. Jis yra pravardžiuojamas "The Definition" (liet.k.-"Apibrėžimas") dėl jo pavardės sutapimo su to paties vardo garsiu anglų kalbos žodynu. Webster taip pat yra Dallas "Mavericks" komandos žaidėjo Jason Terry pusbrolis.
- 1987 m. – Orlando Brown, amerikiečių aktorius, dainininkas ir komikas[4].
Mirtys
- 306 m. – Šventoji Barbora, katalikų šventoji ir Nikomedijos (Bitinijoje) kankinė. Šv. Barboros šventė – gruodžio 4 d.
- 1334 m. – Jonas XXII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1316 m. rugpjūčio 7 d. (konsekruotas rugsėjo 5 d.) iki mirties (g. 1249 m.).
- 1679 m. – Tomas Hobsas, žymus anglų filosofas (g. 1588 m.).
- 1932 m. – Gustavas Meirinkas, austrų rašytojas[5] (g. 1868 m.).
- 1935 m. – Charles Robert Richet, 1913 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (g. 1850 m.).
- 1945 m. – Thomas Hunt Morgan, 1933 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (g. 1866 m.).
- 1975 m. – Hana Arent, vokiečių filosofė[6] (g. 1906 m.).
- 1980 m.:
- Francisco Manuel Lumbrales de Sá Carneiro, Portugalijos Ministras Pirmininkas (g. 1934 m.).
- Stanislawa Walasiewicz, lenkų kilmės bėgikė (g. 1911 m.).
- 1993 m. – Frenkas Zapa, muzikantas, kompozitorius[7] (g. 1940 m.).
Šaltiniai
- ↑ Vidutis Bakas. Juozas Bieliūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 173 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Ieva Steponavičiūtė. Aarestrup Emil. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Orlando Brown. Informacija.
- ↑ Gustavas Meirinkas.
- ↑ Hana Arent.
- ↑ Frenkas Zapa.