Gruodžio 5

Gruodžio 5 yra 339-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 340-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 26 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė savanorių diena už ekonominį ir socialinį vystymąsi.

Vardadieniai

Eimilas – Eimilė – Eimina – Eiminė – Eiminta – Eimintas – Eimintė – Geisvinė – Grata – Gratas – Sabas – Svaigaudas.

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1905 – susikūrė Didysis Vilniaus Seimas.

Gimimo dienos

• 1724 m. – Andrius Bromirskis, SJ, poetas.
• 1829 m. – Mikalojus Akelaitis, iškilus lietuvių kultūros veikėjas, prozininkas, publicistas, kalbininkas, tautosakininkas (m. 1887 m.).
• 1895 m.:
  • Martynas Anysas, Lietuvos teisininkas, istorikas, diplomatas (m. 1974 m.).
  • Pranas Brazdžius, Lietuvos keramikas, pedagogas (m. 1980 m.).
• 1896 m. – Pranas Jucaitis, Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas (m. 1986 m.).
• 1899 m. – Juozas Narakas, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1989 m.).
• 1901 m. – Jakubas Movšovičius, Lietuvos ir Lenkijos botanikas, gamtos mokslų daktaras (m. 1983 m.).
• 1916 m. – Justinas Kontrimas, Lietuvos agronomas biochemikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1991 m.).
• 1925 m.:
  • Juras Požela, fizikas, akademikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, mokslo, visuomenės ir politinis veikėjas.
  • Stanislova Borisienė, Lietuvos teatro aktorė, teatro ir televizijos režisierė (m. 1980 m.).
• 1931 m. – Irena Dalia Griežė-Jurgelevičiūtė, Lietuvos tapytoja.
• 1937 m. – Antanas Juodvalkis, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1939 m. – Rimvydas Raimondas Survila, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1942 m. – Ottonas Laniauskas, lietuvių teatro ir kino aktorius.
• 1947 m. – Jūratė Veblaitytė-Litchfield, pianistė, dainininkė ir chorvedė.
• 1949 m. – Augustinas Mindaugas Lisauskas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m.:
  • Albertas Rožė, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Lina Valutkevičienė-Kaminskaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1955 m.:
  • Edmundas Leonavičius, Lietuvos aktorius.
  • Pranciškus Zaramba, ūkininkas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Arūnas Bukantis, geografas, meteorologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1962 m. – Egidijus Gaigalas, gydytojas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Andrius Kaniava, aktorius, dainininkas, dainų ir tekstų autorius.
• 1969 m. – Ramūnas Karbauskis, Lietuvos agronomas, verslininkas, vienas stambiausių žemvaldžių Lietuvoje.

Mirtys

• 1945 m. – Petras Kalpokas, dailininkas – tapytojas, profesorius (g. 1880 m.).
• 1946 m. – Konstantinas Bajerčius-Garibaldis, Lietuvos pedagogas, visuomenės ir politinis veikėjas, poetas, prozininkas, rezistentas (g. 1903 m.).
• 1960 m. – Justinas Kulikauskas, Kulys, Lietuvos visuomenės veikėjas, knygnešys (g. 1874 m.).
• 1961 m. – Kazys Preikšas, LKP veikėjas ir revoliucionierius (g. 1903 m.).
• 2000 m. – Pranas Lazutka, Lietuvos gydytojas higienistas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1917 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1484 – popiežius Inocentas VIII paskelbė bulę, kuria inkvizicijai suteikė didžiausius įgaliojimus medžiojant „raganas“. Inkvizitoriams buvo leista kankinti įtariamuosius, o „kaltus“ deginti ant laužo;
• 1908 – Pitsburge įvyko pirmosios amerikietiškojo futbolo varžybos;
• 1931 – keletu sprogimų sunaikinta Kristaus Išgelbėtojo šventovė – didžiausia cerkvė Maskvoje. Sovietų spauda šį sprogdinimą sveikino kaip pažangų;
• 1949 – Jeruzalė paskelbta Izraelio sostine;
• 1957 – į vandenį nuleistas pirmasis pasaulyje civilinės paskirties laivas su branduoline jėgaine – ledlaužis „Leninas“.

Gimimo dienos

• 1443 m. – Julijus II, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1503 m. lapkričio 1 d. iki mirties (m. 1513 m.).
• 1782 m. – Martinas Van Burenas, 8-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, valdęs šalį nuo 1837 iki 1841 metų, ir 10-asis JAV valstybės sekretorius (1829-1831). Jis buvo vienas pagrindinių demokratų partijos įkūrėjų (m. 1862 m.).
• 1803 m. – Fiodaras Ivanovičius Tiutčevas, rusų poetas, diplomatas, Peterburgo Mokslų akademijos narys korespondentas (m. 1873 m.).
• 1867 m.:
  • Aarne Antti Amatus, Suomijos folklorininkas (m. 1925 m.).
  • Juozas Pilsudskis, Lenkijos revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, Lenkijos maršalas, 1926–1935 m. diktatorius (m. 1935 m.).
• 1896 m. – Karlas Ferdinandas Koris, JAV gydytojas, biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1984 m.).
• 1898 m. – Michailas Artamonovas, Rusijos archeologas, chazarų archeologijos pradininkas (m. 1972 m.).
• 1901 m.:
  • Voltas Disnėjus, JAV kino filmų prodiuseris, režisierius, scenarijų rašytojas, įgarsintojas bei animatorius (m. 1966 m.).
  • Verneris Heizenbergas, vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas. Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra) (m. 1976 m.).
• 1911 m. – Vladislavas Špilmanas, žydų tautybės lenkų pianistas ir kompozitorius. Pagal jo parašytą autobiografinę knygą 2002 m. režisierius Romanas Polanskis sukurė filmą „Pianistas“ (m. 2000 m.).
• 1927 m. – Rama IX, Tailando karalius.
• 1966 m. – Patricia Kaas, prancūzų dainininkė, aktorė. Jos atliekamas muzikos stilius apibūdinamas kaip popmuzikos, džiazo ir chanson mišinys.
• 1971 m. – Karl-Theodor Freiherr von und zu Guttenberg, vokiečių politikas, CSU narys - jauniausias visų laikų Vokietijos ūkio ministras (38 m.).
• 1975 m. – Ronis O'Salivanas, profesionalus anglų angliškojo biliardo žaidėjas, pravardžiuojamas Magu ir Raketa dėl savo itin greito žaidimo stiliaus. Jis užaugo ir iki šiol gyvena Čigvelyje (Esekso grafystė).
• 1979 m.:
  • Matteo Ferrari, Italijos futbolininkas.
  • Rustamas Kasimdžanovas, Uzbekijos totorių šachmatų didmeistris, nugalėjęs 2004-ųjų FIDE pasaulio čempionate ir tapęs čempionu.
• 1984 m.:
  • Abdelkaderas Mohamedas Gezalis, Alžyro futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Italijos klubo AC Siena žaidėjas.
  • Fauzis Čaučis, Alžyro futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Alžyro rinktinės ir Alžyro klubo ES Sétif žaidėjas.
• 1985 m. – Josh Smith, JAV krepšininkas žaidžiantis NBA Atlanta "Hawks" komandoje.

Mirtys

• 1560 m. – Fransua II, Prancūzijos karalius 1559 – 1560 metais (g. 1544 m.).
• 1791 m. – Volfgangas Amadėjus Mocartas, austrų kompozitorius, vienas žymiausių ir įtakingiausių klasicistinės muzikos kompozitorių (g. 1756 m.).
• 1870 m. – Aleksandras Diuma, tėvas, prancūzų literatūros klasikas, vienas ir su bendraautoriais parašęs daugiau nei 600 knygų (g. 1802 m.).
• 1925 m. – Wladislaw Reymont, lenkų rašytojas, 1924 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už epopėją „Kaimiečiai“ (g. 1867 m.).
• 1926 m. – Oscar-Claude Monet, prancūzų tapytojas, peizažistas, impresionizmo atstovas (g. 1840 m.).
• 1958 m. – Volfgangas Ernstas Paulis, austrų fizikas teoretikas, geriausiai žinomas už darbus apie sukinio teoriją ir draudimo principą, kuris palaiko medžiagos struktūrą (g. 1900 m.).
• 1961 m. – Grigorijus Ginzburgas, Rusijos pianistas, pedagogas (g. 1904 m.).
• 1965 m. – Joseph Erlanger, 1944 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1874 m.).
• 1975 m. – Džordžas (Gregorijus) Balabuška, garsus rusų kilmės biliardo lazdų gamintojas, dar vadinamas „biliardo lazdų Stradivarijumi“ (g. 1912 m.).
• 2005 m. – Vladimiras Toporovas, vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius (g. 1928 m.).

Šaltiniai

Vikiteka