Gruodžio 9
Jump to navigation
Jump to search
| Lap – Gruodis – Sausio | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | ||||
| 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
| 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
| 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
| 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 |
| 2023 | ||||||
Gruodžio 9 yra 343-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 344-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 22 dienos.
Informacija[taisyti]
Šventės[taisyti]
(kol kas neįvestos)
Vardadieniai[taisyti]
Bartmina – Bartminas – Gedenė – Leokadija – Pamela – Vakarė – Vakaris – Valerija
Šią dieną Lietuvoje[taisyti]
Įvykiai[taisyti]
- 1921 – Brazilija pripažino Lietuvos valstybės nepriklausomybę de jure;
- 1998 – Vilniuje atkurta Lietuvos istorikų draugija;
- 2008 - prisiekė Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrai.
Gimimo dienos[taisyti]
- 1820 m. – Petras Gomaliauskis, Gomalevskis, Lietuvos rašytojas, kunigas (m. 1868 m.).
- 1883 m. – Fridrichas Bajoraitis, poetas, publicistas (m. 1909 m.).
- 1902 m. – Marija Bernarda-Venskutė, vienuolė, vargonininkė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė (m. 1998 m.).
- 1903 m. – Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Lietuvos literatūrologas, pedagogas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, visuomenės veikėjas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas (m. 1974 m.).
- 1916 m. – Juzefa Katiliūtė, Lietuvos tapytoja.
- 1929 m. – Vladas Skuja, kontrabosininkas, muzikos mokytojas, chorvedys.
- 1932 m. – Petras Deltuva, Lietuvos skulptorius, rašytojas, poetas.
- 1939 m.:
- Elvyra Janina Kunevičienė, tremtinė, socialinių mokslų daktarė, docentė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
- Romualdas Čarna, Lietuvos grafikas.
- 1942 m. – Dick Butkus, lietuvių kilmės amerikietiškojo futbolo žaidėjas. Jo vardo (Butkus Award) taurė įteikiama kiekvienais metais geriausiam Amerikietiškojo futbolo gynėjui.
- 1945 m. – Laimutė Alechnavičienė, Lietuvos ir Jonavos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1949 m. – Juozas Kairys, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1952 m.:
- Remigijus Mikulevičius, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Česlovas Kasputis, Lietuvos energetikas, AB „Šiaulių energija“ administracijos vadovas ir generalinis direktorius.
- 1957 m. – Algirdas Kreiza, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1959 m. – Albinas Urbonas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Rimas Vitkus, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Robertas Ašmanavičius, Lietuvos ir Pakruojo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1975 m. – Jolanta Galakvoščienė, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
Mirtys[taisyti]
- 1980 m. – Lazaris Kopelmanas, Lietuvos žydų kilmės prancūzų teisininkas, diplomatas, teisės mokslų daktaras (g. 1907 m.).
- 2005 m.:
- Adelė Laigonaitė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1926 m.).
- Kazimieras Juozas Klimašauskas, Lietuvos inžinierius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1938 m.).
Šią dieną pasaulyje[taisyti]
Įvykiai[taisyti]
- 1824 – įvyko Ajakučo mūšis, paskutinis didelis mūšis, įvykęs per Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karą;
- 1842 – Anglijoje atspausdintas pirmasis Kalėdų atvirukas;
- 1884 – Levantanas Ričardsonas iš Čikagos užpatentavo riedučius;
- 1979 – Pasaulio sveikatos organizacijos komisija patvirtino raupų išnykimą.
- 1990 – Lechas Valensa išrinktas Lenkijos Respublikos prezidentu;
- 2003 – per sprogimą Maskvoje netoli Raudonosios aikštės žuvo 6 žmonės.
Gimimo dienos[taisyti]
- 1717 m. – Johanas Joachimas Vinkelmanas, vokiečių menotyrininkas, menotyros pradininkas (m. 1768 m.).
- 1842 m. – Piotras Aleksejevičius Kropotkinas, kunigaikštis, vienas iš pirmųjų Rusijos anarchistų ir vienas iš pirmųjų anarcho-komunizmo šalininkų (m. 1921 m.).
- 1868 m.:
- Fritz Haber, 1918 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[1] (m. 1934 m.).
- Ivan Regen, Slovėnijos biologas. Daugiausiai žinomas už savo pasiekimus bioakustikos srityje (m. 1947 m.).
- 1889 m. – Juho Pietaris "Hanesas" Kolehmainenas, suomių ilgų nuotolių bėgikas. 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Stokholme Kolehmainenas iškovojo aukso medalius 5000 m, 10000 m ir kroso rungtyse, taip pat kartu su kitais suomių bėgikais Jalmariu Eskola ir Albinu Stenrosu iškovojo sidabro medalį komandinėje kroso rungtyje. 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Antverpene Kolehmainenas iškovojo aukso medalį maratono rungtyje (m. 1966 m.).
- 1906 m. – Grace Brewster Murray Hopper, JAV informatikė, IT pionierė, JAV karinių jūrų pajėgų kontradmirolė; pirmoji moteris, kuriai buvo suteiktas toks aukštas karinių jūrų pajėgų laipsnis (m. 1992 m.).
- 1912 m. – Džordžas (Gregorijus) Balabuška, garsus rusų kilmės biliardo lazdų gamintojas, dar vadinamas „biliardo lazdų Stradivarijumi“ (m. 1975 m.).
- 1916 m. – Kirk Douglas, amerikiečių aktorius ir prodiuseris[2].
- 1917 m. – James Jesus Angleton, amerikiečių žvalgybininkas bei kontražvalgybininkas (m. 1987 m.).
- 1919 m. – William Nunn Lipscomb, 1976 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[1].
- 1920 m. – Carlo Azeglio Ciampi, 10-asis Italijos prezidentas, šias pareigas ėjęs nuo 1999 gegužės 18 iki 2006 gegužės 15. Poste jis pakeitė Oscar Luigi Scalfaro, o po 2006 Italijos prezidento rinkimų Ciampi pakeitė Giorgio Napolitano. Taip pat jis yra buvęs Italijos ministru pirmininku bei Italijos turizmo ministru.
- 1926 m. – Henris Kendalis, JAV fizikas, visuomenės veikėjas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1999 m.).
- 1927 m. – Ninel Fiodorovna Kuznecova, rusų tarybinė teisininkė, kriminologė, teisėtyrininkė penalistė, Maskvos universiteto (MGU) profesorė, TSRS valstybinės premijos laureatė, Nusipelniusi Rusijos Federacijos mokslo veikėja, Nusipelniusi aukštosios mokyklos darbuotoja, viena iš TSRS kriminologijos pradininkų.
- 1929 m. – Robertas Houkas, teisininkas ir ekonomistas, Australijos profsąjungų ir politinis veikėjas.
- 1950 m. – Janis Cimermanis, latvių kino režisierius.
- 1953 m. – John Malkovich, amerikiečių aktorius[3].
- 1961 m. – Einaras Repšė, Latvijos politikas.
- 1962 m. – Felisitė Hafman, JAV aktorė, Auksinio gaublio ir Emmy prizų laimėtoja.
- 1964 m. – Paul Henry Landers, Vokietijos muzikantas, grupės Rammstein gitaristas.
- 1968 m. – David Brandes, vokiečių muzikas, muzikos prodiuseris ir kompozitorius.
- 1970 m. – Anna Gavalda, Prancūzijos rašytoja.
- 1971 m. – Geoffrey Paul Barrow, anglų grupės „Portishead“ prodiuseris ir muzikantas.
- 1972 m. – Fabrisas Santoro, Prancūzijos tenisininkas.
- 1980 m.:
- Luca Abbondio, italų futbolo teisėjas.
- Ryder Hesjedal, kanadiečių dviratininkas.
- 1983 m. – Darjušas Dudka, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir AJ Auxerre klubo gynėjas.
- 1986 m. – Aron Baynes, Australijos krepšininkas, rungtyniaujantis Oldenburgo „EWE Baskets“ komandoje. 2009 m. atstovavo Australijos nacionalinę rinktinę Okeanijos krepšinio čempionate. 2009 m. baigė Vašingtono valstijos universitetą. Krepšininkas prie Vilniaus Lietuvos Ryto klubo prisijungė prieš 2009 m. krepšinio sezoną. 2010 m. liepos 15 d. pasirašė dviejų metų sutartį su Oldenburgo „EWE Baskets“ klubu.[4].
Mirtys[taisyti]
- 1437 m. – Zigmantas Liuksemburgietis, Vengrijos, Vokietijos ir Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 1368 m.).
- 1669 m. – Klemensas IX, 239-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (g. 1600 m.).
- 1937 m. – Nilsas Gustavas Dalenas, švedų fizikas ir inžinierius, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1869 m.).
- 1953 m. – Isajus Dobroveinas, rusų dirigentas, kompozitorius (g. 1891 m.).
- 1971 m. – Ralph Bunche, diplomatas, Nobelio taikos premijos laureatas[5] (g. 1904 m.).
- 1980 m. – Grafas Giorgio Balladore Pallieri, italų teisėtyrininkas tarptautininkas, tarpautinis teisėjas, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkas (g. 1905 m.).
- 1996 m. – Meri Daglas Liki, Kenijos ir Anglijos archeologė ir antropologė (g. 1913 m.).