Gustavas Brazauskas
| Gustavas Brazauskas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1841 m. Lenkija |
| Mirė | † 1906 m. gruodžio 22 d. Šlavėnuose, Anykščių raj. |
|
| |
| Veikla | Dvarininkas, publicistas, visuomenininkas, švietėjas spaudos platintojas
|
Gustavas Brazauskas (Brzozowski 1841 m., Lenkija – 1906 m. gruodžio 22 d. Šlavėnuose, Anykščių raj. Buvo palaidotas Anykščių kapinėse prie koplyčios) – Dvarininkas, publicistas, visuomenininkas, švietėjas spaudos platintojas.
Biografija
Tėvai: Teofilis Brazauskas-Brzozowski (apie 1817 – 1858) – dvarininkas bajoras, iš Lenkijos atvykęs dvarų nuomininkas, ir Aleksandra Koenigstaedterowa-Brzozowska (1819–1916) – dvarininkė bajorė, Kurlandijos barono duktė. Sesuo Juzefa Brazauskaitė-Mingailienė-Raudonikienė (? – iki 1940) – žemdirbė ūkininkė, vaistininko Petro Raudonikio žmona, brolis Aloyzas Brazauskas-Brzozowski (?–1920) – vaistininkas, valstybės tarnautojas, savivaldos organizatorius. Dukterėčia (sesers duktė) Vanda Mingailaitė-Tumėnienė (1880–1976) – gydytoja pediatrė, visuomenininkė.
Tėvams persikėlus, užaugo Šlavėnuose, Anykščių raj., mokėsi Kauno gimnazijoje.
Prasidėjus 1863 m. valstiečių sukilimui, metė mokslą ir pabėgo pas sukilėlius. Dalyvaudamas sukilėlių susirėmime su carinės Rusijos kariuomene, G. Brazauskas buvo sunkiai sužeistas. Stubure įstrigusią ir pasilikusią kulką jis vėliau nešiojosi visą gyvenimą.
Besislapstantis nuo persekiojimo viename dvare, persirengęs moteriškais rūbais, jis buvo išduotas ir suimtas, kalintas Vilniaus kalėjime. Ten G. Brazauskas susipažino su kito kalinio Enriko Mikalausko dukterimi Jadvyga, irgi trumpai įkalinta, o vėliau tapusia jo žmona.
Paleistas iš kalėjimo, G. Brazauskas grįžo į Šlavėnus, buvo Šlavėnų dvaro paveldėtojas ir savininkas, ūkininkavo, išplėtė dvarą, paversdamas jį Didžiaisiais Šlavėnais. Jis taip pat įsigijo žemės sklypą Puntuko kaimo teritorijoje su įspūdingo dydžio akmeniu ir taip išsaugojo Puntuką nuo suskaldymo vieškelių grindiniui kloti.
G. Brazauskas buvo Kauno ūkio draugijos narys, domėjosi agronomijos naujovėmis ir pats jas skleidė. Už geras agronomijos žinias ūkyje ir pavyzdį kaimynams jis ne kartą buvo apdovanotas pagyrimo lapais.
Dalyvaudamas tautinio atgimimo procese, jis sulietuvino pavardę ir iš Brzozovskio tapo Brazausku. Jis artimai bendravo su savo amžininkais dvasininkais ir poetais Antanu Baranausku ir Klemensu Kairiu, kunigu Antanu Paviloniu, palaikė ryšius su knygnešiais, pirkdavo iš jų lietuviškos spaudos ir pats ją platindavo.
Lietuviškos spaudos draudimo metais G. Brazauskas bendradarbiavo rusų ir lenkų ("Gazeta Swiąteczna") laikraščiuose, pasirašydamas Mataušo (Mateusz) slapyvardžiu ir pateikdamas įvairius naudingus patarimus ūkininkams, taip pat išleido knygelę "Stosunki polsko-litewskie" (lenkų kalba, "Lenkų-lietuvių santykiai", 1906 m.).
Pradėjus eiti laikraščiui "Vilniaus žinios", 1905–1906 m. jis rašė lietuviškas korespondencijas ir straipsnelius, publikavo savo poetinius tekstus ir vaizdelius, paskelbė atsiminimus "Kunigas, vyskupas A. Baranauskas" ir "Kunigas Klemensas Kairys", K. Kairio eilėraštį "Dienelė brėkšta...". Jo kūryboje buvo itin ryškus meilės gamtai ir gimtojo krašto poetizavimo motyvas.
Buvo vedęs, žmona Jadvyga Mikalauskaitė (Jadwiga Michalowska, kitur – Karmanska)-Brazauskienė (Brzozowska) (1845–1915) – dvarininkė, sukilėlių rėmėja. Jų šeimoje užaugo aštuoni vaikai, trys sūnūs ir penkios dukterys: Kazimiera Paulina Brazauskaitė-Bakševičienė (1869–1951) – emigrantė Lenkijoje, Stanislovas Aleksandras Brazauskas (1870–1941) – žemdirbys ūkininkas, 1941 m. tremtinys, miręs pakeliui į Sibirą, Bogdanas Brazauskas (Bohdan Brzozowski) (1871–1950) – žemdirbys ūkininkas, Šlavėnų dvaro paveldėtojas, Bronislava Jadvyga Brazauskaitė-Karosienė (1872–1918) – ūkininkė, inžinieriaus Klemenso Karoso žmona, Henrikas Teofilis Brazauskas (1874–1952) – emigrantas Lenkijoje, Jadvyga Stefanija Brazauskaitė-Vaišvilienė (1877–1916) – žemdirbė ūkininkė, Ona Brazauskaitė-Mašiotienė (1883–1949) – pedagogė, visuomenininkė, Antanina Halina Brazauskaitė-Mingailienė (Mingajllo) (1885–1943) – ūkininkė, pusbrolio (tėvo sesers sūnaus) Leono Mingailos žmona. Brazauskai sulaukė per 20 anūkų, tarp jų anūkė Elena Karosaitė-Gimbutienė (1894–1982) – mokslininkė agronomė.
Mirė 1906 m. gruodžio 22 d. Šlavėnuose, Anykščių raj.. Buvo palaidotas Anykščių kapinėse prie koplyčios. Likviduojant šias kapines, 1964 m. palaikai ir paminklas buvo perkelti į naują šeimos kapą Anykščių senosiose kapinėse. Kapą juosia metalinė tvorelė, antkapinio paminklo-obelisko akmenyje iškalti įrašai lenkų kalba: "S. + P. / Gustaw / Brzozowski / Weteran 1863 / 1841–1906", "S. + P. / z Michalowskich / Jadwiga / Gustawowa / Brzozowska / 1845–1915" ir "S. + P. / z Koenigstaedterow / Aleksandra Teofilowa / Brzozowska / 1819–1918".
G. Brazausko gyvenimas ir veikla pristatomi Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus žinyne "Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904" (2004 m.) ir šio žinyno 2-ojoje knygoje (2014 m.).
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |