Guy Hamilton

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Guy Hamilton

Gimė 1922 m. rugsėjo 16 d. (101 m.)

Tautybė Flag of England.svg Anglija
Pilietybė Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
Sutuoktinis(-ė) Naomi Chance (m. 2003)

Veikla
režisierius, scenarijų autorius

Žinomas už Auksapirštis“ (1964 m.)
Deimantai amžiams“ (1971 m.)
Gyventi ir leisk numirti“ (1973 m.)
Žmogus su auksiniu pistoletu“ (1974 m.)

Žymūs apdovanojimai

BAFTA nominacija (1961 m.)

Gajus Hamiltonas (angl. Guy Hamilton, g. 1922 m. rugsėjo 16 d. Paryžius, Prancūzija) – Didžiosios Britanijos kino režisierius ir scenarijų autorius, geriausiai žinomais kaip 4 filmų apie agentą 007 Džeimsą Bondą kūrėjas.

Biografija

Hamiltonas gimė britų šeimoje, tuo metu gyvenusioje Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Su kinu jis susipažino 1938 m., kuomet įsidarbino Nicoje esančioje kino studijoje „Victorine Studios“. Čia jis buvo režisieriaus Julien Duviver asistentu[1] ir net atliko epizodinį vaidmenį viename jo filmų.[2]

1939 m. Hamiltonas persikėlė gyventi į Londoną, kur taip pat dirbo susijusį su kinu darbą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis įstojo į karo tarnybą, o šiam pasibaigus vėl grįžo į kiną.

Hamiltonas įsidarbino pas režisierių Carol Reed ir kaip jo asistentas dalyvavo kuriant 2 filmus – „Fallen Idol“ 1948 m. ir „The Third Man“ 1949 m., kuriame jis keliuose epizoduose buvo aktoriaus Orsono Velso dubleriu.

Reedo padedamas, 1952 m. Hamiltonas gavo galimybę režisuoti savo pirmąjį filmą – „The Ringer“ pagal Edgar Wallace romaną.

Karjeros pradžioje jis kūrė daugiausia karinius filmus: „The Intruder“ (1953) ir „The Colditz Story“ (1955). 1956 m. Hamiltonas sukūrė mažiau sėkmingą muzikinę komediją „Charley Moon“, 1957 m. – „Manuela“. Pirmuoju didelio biudžeto filmu tapo 1959 m. juosta „The Devil‘s Discipe“ su Kirk Douglas, Burt Lancaster ir Laurence Olivier. Šį filmą turėjo režisuoti Alexander Mackendrick, tačiau jis buvo atleistas ir kino studija pasamdė Hamiltoną.

Įrodęs, kad gali sėkmingai kurti didelio biudžeto filmus, režisierius netruko sulaukti kitų pasiūlymų. 1961 m. garsus italų kilmės prodiuseris Dino de Laurentiis jam patikėjo režisuoti karinę komediją „The Best of Enemies“. Juostoje, nominuotoje 3 Auksiniams gaubliams ir 2 BAFTA apdovanojimams, atsiskleidė Hamiltono talentas kurti veiksmo scenas.

1962 m. režisierius sulaukė kvietimo režisuoti pirmąjį filmą apie agentą 007 Džeimsą BondąDaktaras Ne“, tačiau dėl asmeninių priežasčių jo atsisakė.[2] Vietoje to, Hamiltonas 1963 m. sukūrė filmą „The Party‘s Over“, kuris nebuvo išleistas iki pat 1965 m. Juosta buvo smarkiai cenzūruota ir galiausiai režisierius protestuodamas pareikalavo išbraukti iš titrų savo pavardę.

1964 m. Hamiltonui vėl buvo pasiūlyta kurti filmą apie Džeimsą Bondą. „Auksapirštis“ tapo ketvirtuoju serijos filmu ir pirmuoju iš keturių, kuriuos per savo karjerą sukūrė Hamiltonas. Be to, pradėjęs bendrauti su Bondo filmų prodiuseriu Harry Saltzmanu, jie sukūrė dar du sėkmingus filmus: „Furneral in Berlin“ su Michael Caine (1966 m.) ir karinį epą „Mūšis dėl Britanijos“ (1969 m.).

Po šių juostų Hamiltonas nufilmavo iš eilės 3 Bondo serijos filmus: „Deimantai amžiams“, „Gyventi ir leisk numirti“ bei „Žmogus su auksiniu pistoletu“. Pirmojoje juostoje pagrindinį vaidmenį atliko Šonas Koneris, o kituose dviejuose – Rodžeris Mūras.

Po bondiados laikotarpio sekė ne itin sėkmingas bandymas ekranizuoti 1961 m. režisieriaus J. Lee Thompsono juostos „The Guns of Navarone“ tęsinį „Force 10 from Navarone“ (1978 m.) ir Agatha Christie romaną „The Mirror Crack“ (1980 m.). Negana to, 1978 m. Hamiltonas buvo pasirinktas kurti juostą „Superman: The Movie“, tačiau nusprendus filmavimo vieta pasirinkti Didžiojoje Britanijoje esančią „Pinewood“ studiją (pradinė vieta buvo numatyta Italija),[3] režisierius susidūrė su sunkumais, nes dėl savo mokesčių mokėtojo statuso galėjo būti šalyje tik 30 dienų. Galiausiai buvo nuspręsta filmo režisūrą patikėti Richard Donner, o Hamiltonui buvo sumokėta visa sutarta suma.

1981 m. jis režisavo dar vieną filmą pagal Agatha Christie kūrybą – „Evil Under the Sun“, kuris buvo įvertintas kur kas geriau nei „The Mirror Crack“. Vėliau Hamiltonass sukūrė dar 2 filmus ir 1989 m. nutraukė aktyvią veiklą.

Asmeninis gyvenimas

Režisierius buvo vedęs aktorę Naomi Chance, kuri mirė 2003 m.

Apdovanojimai

  • BAFTA nominacija – geriausias britų scenarijus („A Touch of Larceny“) 1961 m.
  • Berlyno kino festivalis – auksinio lokio nominacija („Manuela“) 1957 m.
  • Evening Standard British Film Award – geriausias filmas („Gyventi ir leisk numirti“) 1975 m.

Filmografija

Režisuoti filmai

  • 1989 – „Try This One for Size“
  • 1985 – „Remo Williams: The Adventure Begins“
  • 1982 – „Evil Under Sun“
  • 1980 – „The Mirror Crack“
  • 1978 – „Force 10 from Navarone“
  • 1974 – „Žmogus su auksiniu pistoletu
  • 1973 – „Gyventi ir leisk numirti
  • 1971 – „Deimantai amžiams
  • 1969 – „Mūšis dėl Britanijos
  • 1966 – „Funeral in Berlin“
  • 1965 – „The Party‘s Over“
  • 1964 – „Auksapirštis
  • 1964 – „The Winston Affair“
  • 1961 – „The Best of Enemies“
  • 1959 – „A Touch of Larceny“
  • 1959 – „The Devil‘s Descipe“
  • 1957 – „Stowaway Girl“
  • 1956 – „Charley Moon“
  • 1955 – „The Colitz Story“
  • 1954 – „An Inspector Calls“
  • 1953 – „The Intruder“
  • 1952 – „The Ringer“

Antrasis režisierius

  • 1952 – „Murder on Monday“
  • 1951 – „The African Queen“
  • 1951 – „Outcast of the Islands“
  • 1950 – „The Great Manhunt“
  • 1950 – „The Angel with Trumpet“
  • 1949 – „The Third Man“
  • 1949 – „The Forbidden Street“
  • 1948 – „The Fallen Idol“
  • 1948 – „Ana Karenina“ (nepažymėtas titruose)
  • 1947 – „Mine Own Executioner“ (nepažymėtas titruose)
  • 1947 – „I Became a Criminal“ (nepažymėtas titruose)

Scenarijaus autorius

  • 1959 – „A Touch of Larceny“
  • 1957 – „Stowaway Girl“
  • 1955 – „The Colitz Story“

Šaltiniai

  1. "007james." Nuoroda tikrinta November 30, 2014.
  2. 2,0 2,1 "guy hamilton." Nuoroda tikrinta November 30, 2014.
  3. Guy Hamilton Biography at IMDb.com


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+8084-0=8084 wiki spaudos ženklai).