Gyvūnų eutanazija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Gyvūnų eutanazija - neskausmingas gyvūno, paprastai stuburinio, nužudymas, kad būtų be kančių ar su mažiausiomis kančiomis nutraukta gyvūno gyvybė.

Kalbant apie namų augintinius eutanazija dažniausiai vadinama užmigdymu, kadangi šių gyvūnų eutanazija dažniausiai atliekama suleidžiant mirtiną migdomųjų dozę.

Eutanazijos priežastys

Eutanazijos būdu marinami:

Eutanazijos būdai

Mirtina intraveninė anestetikų dozė

Namų augintiniai paprastai numarinami intraveniškai įšvirkščiant mirtiną barbitūratų (pvz., pentobarbitalio) dozę, nuo kurios gyvūnas praranda budros būseną (apsvaigsta), vėliau sustoja kvėpavimas ir širdis. Paprastai per 30 s gyvūnas miršta. Tyrėjų duomenimis tokia mirtis yra neskausminga. Mirimo metu gyvūną gali ištikti trumpi traukuliai, gali ištekėti šlapimas.

Kai kurie veterinarai marina dviem etapais. Pirmoji injekcija gyvūną užmigdo, o antroji - sukelia mirtį. Po pirmosios injekcijos augintinio savininkas gali atsisveikinti su savo augintiniu nesukeldamas jam streso.

Dideliems gyvūnams numarinti reikalingos didelės barbitūratų dozės, todėl kai kas mano, kad tada tinkamesni kitokie eutanazijos būdai, pvz., nušovimas. Arba naudojami ne barbitūratai, o kiti preparatai (pvz., marinant arklius ar galvijus). Pvz., D. Britanijoje naudojamas sekobarbitalio (angl. Secobarbital, labai stiprus barbitūratas, užmigdantis gyvūną) ir cinchokaino (angl. Cinchocaine, stabdo širdies veiklą) mišinys, kurio reikia nedaug. Retkarčiais arklį, gavusį šio mišinio, ištinka traukuliai. Manoma, kad tai sukelia per ankstyvas širdies veiklos sustojimas. To praktiškai garantuotai išvengiama, kai naudojami raminamieji (detomidinas).

Intrakardinė ar intraperitoninė injekcija

Atvejais, kai intraveninė injekcija neįmanoma, eutanazinis preparatas, toks kaip pentobarbitalis, gali būti suleistas tiesiai į širdies kamerą ar į kūno ertmę.
Intraperitoninė injekcija (į pilvo ertmę) yra leidžiama, nors šunims ir katėms procedūra gali užtrukti iki 15 min.[1] Intrakardinė injekcija gali būti atliekama tik giliai užmigdytiems gyvūnams. Kalifornijoje (JAV) intrakardinė injekcija budriam gyvūnui yra laikoma kriminaliniu nusikaltimu[2].

Mirtina įkvepiamo anestetiko dozė

Smulkiems gyvūnams (graužikams, mažiems paukščiams) numarinti naudojami ir dujiniai anestetikai (izofluranas, sevofluranas). Gyvūnai įdedami į hermetišką kamerą, į kurią įleidžia didelį kieki dujinio anestetiko. Kartais anestetiku užmigdytą gyvūną numarina anglies dioksidu.

Sprando nusukimas

Šiuo paprastu būdu nužudo smulkius stuburinius - peles, žiurkes, net triušius. Kvalifikuotai atliekamas jis sukelia žaibišką mirtį, jam nereikia jokios įrangos, jokių preparatų, tik pirštinių. Žudant pelę ji tvirtai viena ranka suimama už pakaušio, o antra - už užpakalinės kūno dalies (ar uodegos) ir staigiai stipriai trūktelima, kad nutrūktų nugaros smegenys kaklo srityje. Tai paprasčiausias būdas, kuriuo žudomos laboratorinės pelės. Šis būdas kaip humaniškas rekomenduojamas ir nežudančiais spąstais sugautoms pelėms žudyti.

Galvos nukirtimas

Leidžiamas graužikų, triušių, paukščių ir kitų panašaus dydžio gyvūnų eutanazijos būdas yra galvos nukirtimas (dekapitacija). Šis metodas turi savų trūkumų - jis estetiškai atstumiantis, jam reikia įrangos. Prieš kertant galvą patariama gyvūną apsvaiginti anestetikais ar raminamaisiais.

Nušovimas

Veršio svaiginimas strypiniu pistoletu
Vaizdas:Schlachtschussapparat.jpg
Paprastas strypinis pistoletas

Humaniškumo kriterijus atitinkančiu stambių gyvūnų (arklių, galvijų) eutanazijos būdu yra ir tinkamai atliktas nušovimas.
Šovimo priemonės:

  • naudojant laisvai skriejančią kulką. Taip nušaunami arkliai. Į kaktą šaunama taip, kad kulka pramuštų smegenis perverdama pailgąsias smegenis, kas sukelia žaibišką mirtį[3]. Nesėkmės šansai yra minimalūs, jei tai atlieka įgudęs darbuotojas.
  • naudojant strypinius pistoletus. Jie naudojami skerdyklose. Toks pistoletas yra pneumatinis ar parakinis įtaisas, kuris suspausto oro ar parako dujų slėgio dėka staigiai iššauna sunkų metalinį strypą, kuris staigiai iššoka pirmyn ir po grįžta atgal. Šaunant strypas turi pataikyti į smegenis, kad šios būtų suardytos arba taip sutrenktos, kad gyvūnas apsvaigtų. Svaiginant gyvulius paprastai siekiama, kad išliktų pažeistos pailgosios smegenys. Jų veikimas reikalingas tam, kad veiktų širdis, nes tuomet lengviau nuleisti skerdžiamo gyvulio kraują.

Apsvaiginimas ir kraujo nuleidimas

Gyvos žuvys maisto prekių parduotuvėse skerdžiamos suduodant stiprų smūgį į galvą, kad būtų apsvaigintos, o po to perpjaunama žiaunų arterija, kad nutekėtų kraujas, arba už žiaunų perpjaunamos nugaros smegenys[4].

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. "Laboratory Animal Euthanasia." (DOC) Australian National University. Nuoroda tikrinta 2007-11-30.
  2. Calif. Penal Code 597u (a)(2)
  3. Tom J. Doherty, Alex Valverde, Manual of Equine Anaesthesia and Analgesia, Blackwell Publishing 2006 (p. 352)
  4. Dėl gyvų žuvų tvarkymo mažmeninės prekybos subjektuose veterinarijos reikalavimų patvirtinimo. 2007 m. birželio 28 d. d

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7488-0=7488 wiki spaudos ženklai).