Abiogenezė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Gyvybės kilmė)
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas abiogenezė

Abiogenezė (gr. a–bio–genesis – ne biologinės kilmės) – bendrąja prasme, gyvybės atsiradimas iš negyvosios medžiagos. Dabar šis terminas dažniausiai naudojamas nusakyti gyvybės atsiradimą iš pirminio vandenyno.

Abiogenezės procesas niekada nebuvo stebimas. Manoma, kad gyvybės atsiradimas iš negyvos materijos yra ypatingai retas reiškinys ir gali vykti tik specifinėje aplinkoje, kurios šiuolaikinėje Žemėje nėra.

Abiogenezę pirmąsyk buvo bandoma įrodyti 1953 metais Milerio-Urėjaus eksperimentu Čikagos universitete. Jo metu buvo dirbtinai sukurtos sąlygos, panašios į pirmykštės žemės, ir stebėtas organinių medžiagų susidarymas iš neorganinių. Eksperimentas leidžia daryti prielaidą, kad senovinės Žemės sąlygose galėjo vykti abiogenezė.

Gyvybės pagrindai

Paprasčiausią gyvą organizmą sudaro vienintelis gyvybės struktūrinis vienetas – ląstelė. Sudėtingesnius organizmus – augalus ir gyvūnus – sudaro šimtai, net milijonai ląstelių; visi organizmai turi daug bendrų požymių, bet svarbiausias jų yra dauginimasis. Kiti požymiai yra judėjimas, reagavimas į aplinką, augimas, gebėjimas panaudoti sau aplinkos energijos šaltinius; tai priklauso nuo tam tikrų ląstelės molekulių – fermentų veiklos.

Nors iš pažiūros gyvūnai ir augalai yra skirtingi, iš esmės jie skiriasi tik būdais, kuriais reiškiasi jų pagrindinė gyvybinė veikla. Gyvūnų judėjimas akivaizdus, o augalų judėjimas reiškiasi tik jų ląstelių viduje. Gyvūnai turi sudėtingą nervų sistemą, kuri padeda orientuotis aplinkoje; augalai jautrūs šviesos ir sunkio poveikiui. Daugybės cheminių elementų sintezei augalai naudoja Saulės energiją; gyvūnų energijos šaltinis yra augalai, kuriais jie minta tiesiogiai arba medžiodami augalėdžius gyvūnus.

Gyvybei palaikyti būtina pusiausvyra tarp organizmo gebėjimo gamintis energiją ir visų energiją eikvojančių funkcijų – augimo, judėjimo ir ląstelės atgaminimo. Kiekvieno augalo ar gyvūno fermentų sistema, gaminanti naujas molekules organizme, turi būti suderinta su molekules skaidančia ir energiją išskiriančia sistema. Organizmų medžiagų apykaita yra šių dviejų sistemų veiklos išvada.

Nors formų ir sudėties įvairovė didelė, visi gyvi organizmai susideda iš tų pačių molekulių gaminimo blokų: baltymų, angliavandenių, nukleininių rūgščių ir riebalų. Nukleininės rūgštys saugo ir perduoda iš tėvų vaikams genetinę informaciją; baltymai yra svarbiausi organizmų struktūriniai elementai, be to, jie veikia ir kaip katalizatoriai (fermentai), spartinantys nesuskaičiuojamą daugybę cheminių reakcijų, būtinų gyvybei palaikyti; angliavandeniai ir riebalai yra energijos šaltiniai, be to, visų rūšių organizmų statybiniai blokai.

Taip pat skaitykite

Pagrindinės biologijos šakos
Anatomija | Astrobiologija | Biochemija | Biofizika | Bioinformatika | Botanika | Citologija | Ekologija | Evoliucinė biologija | Fiziologija | Genetika | Genomika | Gyvybės kilmė | Jūrų biologija | Mikologija | Mikrobiologija | Molekulinė biologija | Neurobiologija | Paleontologija | Parazitologija | Taksonomija | Zoologija | Žmogaus biologija



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+24-0=24 wiki spaudos ženklai).