Haičio revoliucija

„Mūšis San Dominge”, XIX a. paveikslasa, vaizduojantis kovą tarp Pracūzijos kariuomenės sudėtyje buvusių lenkų karių ir Haičio sukilėlių.

Haičio revoliucija (1791-1804 m.) revoliucinis periodas Prancūzijos valdytoje San Domingo kolonijoje. Revoliucija baigėsi kolonijoje gyvavusios vergijos panaikinimu bei Haičio respublikos įkūrimu. Ši revoliucija buvo viena iš dviejų sėkmingų bandymų (kartu su Amerikos revoliucija) Amerikos žemyno valstybei iki XIX a. iškovoti ilgalaikę nepriklausomybę nuo Europos kolonijinių valstybių. Be to, Haičio revoliucija yra laikoma sėkmingiausiu vergų sukilimu, įvykusiu Amerikos žemyne.

Nors nepriklausoma valstybė buvo sukurta Haityje, jos visuomenė išliko giliai paveikta prancūzų kolonijinės tvarkos. Prancūzai buvo įvedę mažumos valdymo sistemą - mažumą valdo daugumą sudarančią neraštingą varguomenę naudodami smurtą ir grasinimus. Kadangi dauguma plantatorių savo maišytos rasės vaikams suteikė išsilavinimą bei karinį apmokymą, mulatai palikuonys po revoliucijos Haityje tapo elitu. Iki karo dauguma iš jų panaudojo savo socialinį kapitalą turtui bei žemei įgyti. Dalis jų savo tapatino labiau su prancūzų kolonistais nei su vergais.

Po revoliucijos šio elito dominavimas Haičio politikoje ir ekonomikoje sukūrė kitą kastinę visuomenę (sudarytą iš dviejų kastų), kadangi dauguma provincijose gyvenančių ūkininkų. Be to, naujai susikūrusios valstybės ateitis iš esmės buvo įkeista Prancūzijos bankams, kadangi Haitis buvo priverstas mokėti prancūzų vergvaldžiams milžiniškas reparacijas, kad valstybės nepriklausomybę pripažintų Prancūzija, ir kad būtų nutraukta šalies politinė ir ekonominė izoliacija.